Kai tauta susikaupusi ant piliakalnių giedojo „Tautišką giesmę“, pro akis praslydo viena nedidelė žinutė – iki šventės likus porai dienų prezidentė Dalia Grybauskaitė pakvietė migrantus sugrįžti tėvynėn. Kiek desperatiškas kvietimas, nes atrodo, kuo toliau, tuo didesnė tikimybė, kad tautiška giesmė bus giedama su akcentu.
Arūnas Milašius
© DELFI / Domantas Pipas

Ne pirmas kvietimas

Tai ne pirmas parodomasis valdžios atstovų kvietimas sugrįžti ir kurti ateitį čia. Nuolat pasakojamos iš emigracijos grįžusių žmonių, kurie tėvynėje iš naujo rado savo vietą, sėkmės istorijos.

„Laimė ne piniguose ir ne politinėse deklaracijose, o realiuose veiksmuose. Lietuvoje galima uždirbti ir daugiau, bendruomenė yra sava, giminės, gyvenimo kokybė geresnė nei daugelyje šalių. Laikas grįžti dabar, nes gera vieta tuščia nebūna, ją užims kiti. Konkurencija net ir grįžus yra didžiulė“, – po pokalbio su buvusiais emigrantais, sukūrusiais savo verslą, žurnalistams sakė prezidentė.

Prezidentė pabrėžė, kad nors Ūkio ministerija ir siekia informuoti išvykusius lietuvius apie galimybes grįžti ir įsitvirtinti Lietuvoje, valstybė turėtų teikti daugiau pagalbos ir informacijos atvykstantiesiems.

Užkalbėjimai neveikia

Deja, tačiau kol kas įvairūs užkalbėjimai, raginimai ir pažadai neveikia. Statistikos departamentas paskelbė, kad pernai iš Lietuvos emigravo per 50 tūkst. žmonių, o per pirmus du šių metų mėnesius – beveik 14 tūkst. gyventojų.

Tiesą sakant, valdžia pamiršta apie savo pačios realų indėlį į emigrantų sugrąžinimą ir apsiriboja pažadais informuoti bei padėti. Kartais paskelbiama kokia nors išvažiavusiesiems sugrąžinti programa, kuriai skiriamas atitinkamas skaičius milijonų. Šie milijonai sėkmingai pradingsta bekraštėse valstybinių įstaigų ir įvairiausių VšĮ kišenėse. Nors aš, tiesą sakant, niekaip nesuprantu, kodėl vienas pilietis, kuris išvažiavo ieškoti geresnio gyvenimo užsienin, staiga tampa vertingesnis už pilietį, visą gyvenimą dirbantį tėviškėje. Pirmajam informacija, „vienas langelis“, įvairi pagalba (tiesa, paprastai tik žodinė), o antrajam mokesčiai nuo pirmos dienos. Tačiau pažadai pažadais, o realybė žiauresnė. Ką šiandien galvoti verslo pradžią planuojančiam žmogui, kuris nori investuoti savo ir šeimos santaupas bei imti kreditą, kai ant nosies pakibusi ir neprognozuojama mokesčių reforma, kuri geriausius skaičiavimus ir idealiausius verslo planus gali pasiųsti tiesiai į šiukšlių kibirą. Krūvos dokumentų ir rinkliavų, kurias sparčiai kuria įvairios tarnybos, kad pateisintų savo egzistavimą.

Žudo emigrantai

Dėl sugrįžtančiųjų prezidentė teisi ir tuo, kad konkurencija milžiniška ir ji didėja. Vietos lieka vis mažiau ir realiai žmogui, kuris keliolika metų gyveno svetur, ekonomiškai ir psichologiškai prisitaikyti vis sunkiau. Konkurencija didėja sulig kiekvienu išvažiavusiuoju, nes jis kartu iškrenta iš vartojimo rinkos, tad vietos verslas praranda pajamas bei galimybę plėstis. 50 tūkst. žmonių (tiek pernai išvažiavo) – tai Marijampolė savo klestėjimo laikais, kurie buvo dar iki prekybos centrų eros. Tai šimtai mažų parduotuvėlių, kirpyklų, keliolika tūkstančių vaikų mokyklose, šimtai tokio dydžio miestą aptarnaujančių valdininkų ir tarnautojų. Visa tai, išskyrus valdininkus ir tarnautojus, dingo. Parduotuvėlės užsidarė, mokyklos uždaromos, kirpėjai važiuoja paskui klientus į Londoną, Dubliną ir Oslą. Rasti savo nišą sparčiai besitraukiančioje rinkoje vis sudėtingiau, nes kiekviena šeima, kuri savo pinigus pradeda leisti užsienyje, mažina vietos verslų ir netgi gyvenviečių galimybes išlikti. Be to, didžiosios įmonės, norėdamos išlikti ir išlaikyti apyvartą, priverstos eiti į visas įmanomas nišas ir iš ten stumti smulkiuosius. Klasikinis modelis didinti apyvartą konkuruoti mažinant kainas ir taip skatinti pardavimą pas mus neveikia. Tiesiog nebėra pirkėjų. Tenka kiek įmanoma melžti jau esančius ir susitaikyti su mintimi, kad pirkėjų bus vis mažiau. Užtenka išeiti į bet kurio miesto ar miestelio miegamojo rajono gatvę ir palyginti, kiek judėjimo ir mažų paslaugų bei parduotuvėlių iškabų ten buvo prieš dešimtmetį ir kiek dabar.

Kita tokios besitraukiančios rinkos bėda – mes neturime resursų išauginti didžiulių korporacijų, kurios galėtų būti konkurencijos pasaulinėje aukščiausioje lygoje.

„Stipriausi gamintojai eina per Europą ir „Coca-Colos“ pavyzdžiu perka viską iš eilės. Jau Lenkijoje tai regime. Ir į Lietuvą tikrai ateis – nupirks, pavyzdžiui, mus („KG Group“)“, – vz.lt sakė Tautvydas Barštys, „KG Group“ savininkas ir vadovas.

Pašnekovas atkreipia dėmesį į stiprėjančią tendenciją – Kinijos, Honkongo ir kiti Azijos gamintojai superka Europos maisto pramonę, visą grandinę. Ir jie, sako p. Barštys, neišvengiamai ateis pas mus.

Emigrantai gelbsti

Sakoma, kad normali rinka pradeda funkcionuoti kai valstybėje yra penki milijonai gyventojų. Po Nepriklausomybės paskelbimo mūsų buvo beveik keturi milijonai su perspektyva šuoliuoti į priekį. Tačiau mes palaimingai iššvaistėme visus privalumus ir praktiškai išsivaikščiojome. Tame nieko naujo ir stebuklingo. Emigracija iš Airijos kai 1845–1849 m. kilusio bado metu mirė 1,5 mln. airių ir daugelis buvo priversti emigruoti į Ameriką buvo siaubinga. Kraštas ištuštėjo. Niujorke gyveno daugiau airių nei anglų. Tačiau tauta atsitiesė. Antroji emigracijos iš Airijos banga buvo prieš šaliai stojant į ES. Tai šaliai netgi padėjo sustiprėti – išvažiavusieji siuntė pinigus, kuriais jų giminaičiai kėlė. Prieškario Lietuvoje taip pat buvo populiaru padirbėjus Jungtinėse Amerikos Valstijose ir sukaupus atitinkamą dolerių kiekį plaukti namo ir pirkti ūkį. 1939 m. Lietuvoje gyveno beveik 2,9 milijono žmonių. Daugiau nei dabar. Airijai pakilti padėjome ir mes. Šimtai tūkstančių lietuvių plūstelėjo dirbti už vietiniams palyginti mažus atlyginimus ir tuo pačiu įsuko vartojimo karuselę. Tik maža dalis šių pinigų buvo išsiunčiama Lietuvon. Kiti kėlė vietos ūkį.

Naujos kalbos

Kalbant apie ateitį, mūsų laukia du keliai. Arba, kaip estai, sugebėsime pakeisti savo politiką, pasiekti, kad atlyginimai šokteltų bent iki 1000 eurų „į rankas“ ir iš lėto prasidėtų grįžimas. Šalia dar trūksta kelių elementarių politinių sprendimų. Pavyzdžiui, dėl dvigubos pilietybės. Žmogus, kurio emigracijoje gimę vaikai automatiškai gavo tos šalies pilietybę ir dėl to tik išimties tvarka gali tapti lietuviais, kelias namo gali būti sudėtingas. Mes jų laisva valia išsižadame. Kitas įsipareigojimas – stabili mokestinė sistema. Nereikia lengvatų, reikia aiškios ir paprastos sistemos.

Jei šitie darbai per sunkūs, teks mokytis užsienio kalbų. Mūsų kraštas strategiškai patrauklioje vietoje, klimatinės sąlygos puikios, žemė lengvai gali išmaitinti ir sutalpinti du tris kartus daugiau gyventojų nei dabar.

Po truputį gyventojų sudėtis keičiasi. Trūkstant darbo jėgos daugėja ukrainiečių. Jei gyveni ekonomiškai sugriuvusioje valstybėje ir šeimą maitini iš 100 eurų per mėnesį, pasiūlymas už 700 eurų per mėnesį važiuot į Vilnių ir statybose nešioti plytas labai patrauklus. Mes patį šį kelią praėjome prieš keliolika metų ir juo einame toliau. Tik mūsų geidžiamos sumos kiek didesnės.
Galbūt nereikės mokytis ukrainietiškai, bet teks kibti į vadovėlius, kurie parašyti ne lotyniškais rašmenimis. Už 50 km nuo Vilniaus, Minske, kinai pastatė keletą gamyklų, pasirašė milijardinę investicijų į žemės ūkį sutartį. Kalbama, kad Baltarusijos sostinėje jau susiformavo maždaug 50 tūkstančių kinų kvartalas. Klausimas per kur jie nukreips savo produkcijos, kuri, beje, visa skirta Kinijai, srautą. Jei nutiks koks didelis projektas Klaipėdos uoste, ar, tarkime, Radviliškyje, panašaus dydžio miestelį ar kelis galime išvysti ir pas mus. Kinams nesudėtinga keletą kaimų perkelti arčiau Baltijos jūros.

Neoficialiai kalbant su verslo atstovais, šios tautos atstovai aktyviai žvalgosi mūsų krašte ir pasiryžę už įdomesnius objektus ant stalo kloti pinigus. Mums liko, jei dar nepavėlavome, tik apsisprendimas, ką rinktis. Tačiau pramokti oficialiai Kinijoje naudojamos mandarinų kalbos nepakenktų. Sakoma, kad jau dabar ji perspektyvesnė nei anglų.

Domina Arūno Milašiaus mintys? Sekite feisbuke. https://www.facebook.com/arunas.milasius.58

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Skaičiuoklė: paskaičiuokite, kiek pensijos gausite pagal naują tvarką (279)

Nuo sausio 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas....

Būkite atsargūs – čekius registruoti kviečia ne tik Mokesčių inspekcija (15)

Valstybinės mokesčių inspekcijos ( VMI ) organizuojama pirkimo kvitų loterija , atrodo, turi...

Landsbergis inicijuoja naują Seimo komisiją: skelbiami klausimai Skverneliui (161)

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnas Gabrielius...

Pranašauja pieno krizę: kaip keisis kainos (462)

Pieno žaliavos kainoms drastiškai pajudėjus žemyn, pradėta nuogąstauti, kad tai gali būti...

Gyvai / Oficiali Vasario 16-osios akto perdavimo Lietuvai ceremonija Prezidentūroje

Vokietijos atstovai trečiadienį Lietuvai oficialiai perduos Vasario 16-osios aktą dėl...

Gali spręstis Bėronto likimas – Markausko nuomonė keičiasi (3)

Žemės ūkio ministro Broniaus Markausko nuomonę apie Europos Sąjungos (ES) paramą skirstančios...

Aršų Jasikevičiaus riksmą pamatę ispanai padarė išvadą, kodėl „Žalgiris“ laimi taip dažnai (1)

Vienu iš įsimintiniausių Kauno „Žalgirio“ ir Bambergo „Brose“ rungtynių Eurolygoje...

Planas, kaip sustabdyti emigraciją: kai atmetė, išvyko dar pusė milijono (521)

Nors turėjome realią galimybę sustabdyti emigraciją prieš išsiplečiant jos mastams, ją...

Įprastai atrodantis namas slėpė šiurpią paslaptį: kaimynai nė neįtarė, kas ten vyko (15)

Šis niekuo neišsiskiriantis namas Pietų Kalifornijoje iš pirmo žvilgsnio atrodo toks, kaip ir...

Pergalė prieš „Žalgirį“ sugrąžino vokiečiams pasitikėjimą, žiniasklaidą nustebino „minusinis“ Udrihas (7)

Kauno „Žalgiris“ Eurolygos antrajame rate pralaimėjo jau antras rungtynes iš trejų žaistų....