Besiginčijanti, į vidaus problemas paskendusi Europa ypač naudinga Kremliui, kuris po penktadienio rezultatų ko gero šventė visą savaitgalį. Sakytum, dangus griūva, tačiau ne viskas taip paprasta. Esminiu Europos saugumo garantu išlieka NATO, todėl svarbu įvertinti ir „Brexit“ padarinius šiam Aljansui.
Rusijos propaganda, prieš referendumą skelbusi, kad jis jiems nė kiek neįdomus, po rezultatų paskelbimo trykšte tryško laime. Liberaldemokratų lyderis, į Dūmos rinkimus eisiantis su šūkių „Sugrąžinkime Sovietų Sąjungos sienas!“, Vladimiras Žirinovskis paskelbė apie regionų ir darbo klasės britų pergalę prieš „finansų mafijos ir globalistų sąjungą“, o Vladimiro Putino patarėjas Borisas Titovas džiugiai pareiškė, kad tai – „Europos išsivadavimo nuo JAV jungo diena“.
Tačiau viena aišku – Baltijos valstybių ir ypač Lietuvos visą nepriklausomybės laikotarpį užsienio politikos prioritetu laikytam transatlantiniam bendradarbiavimui kyla rimtų iššūkių. Ir būtent tai turės esminių pasekmių Europos saugumui ateityje.
„Ypatingieji santykiai“ – tai terminas, kuriuo apibūdinamas itin glaudus JAV ir Jungtinės Karalystės ekonominis, prekybinis, kultūrinis ir ypač karinis bendradarbiavimas. Nors šalys glaudžius santykius turi ir su kitomis valstybėmis, mentalinis panašumas bei pasaulio suvokimas Atlanto seseris susieja ypač artimai. Londonas nuolat atlieka JAV advokatės vaidmenį Europoje ir yra pagrindinė Vašingtono atrama.
Tačiau federacinės Europos entuziastai šios idėjos įgyvendinimą mato galimu tik maksimaliai apribojus JAV vaidmenį kontinente. Todėl nenuostabu, kad „Brexit“ rezultatai jų buvo pasitikti skatinant Jungtinę Karalystę, pagrindinę JAV advokatę Europoje ir Europos integracijos gilinimo priešininkę, kuo greičiau pradėti išstojimo procesus ir pareiškiant, kad būsimas santykių modelis su Europos Sąjunga tikrai nebus Londono naudai.
Ir visa tai vyksta istoriškai vieno svarbiausių NATO viršūnių susitikimo Varšuvoje išvakarėse. Kitą savaitę Aljansą sudarančių valstybių vadovai turi priimti esminius rytinių Europos valstybių saugumą užtikrinančius sprendimus. „Brexit“ rezultatas bus neišvengiamai linksniuojamas susitikimo metu, tačiau tikėtina, tiesioginė poveikio nei Jungtinės Karalystės įsipareigojimams NATO, nei planuojamiems sprendimams neturės, nes Aljansas jau yra toli pažengęs pasirengimo vykdyti partnerių žemesniame lygmenyje jau susiderėtus susitarimus.
Kitas aspektas susiję su politinėmis „Brexit“ pasekmėmis. Maskva NATO Varšuvoje prisiimtus įsipareigojimus po britų referendumo gali vertinti kaip popierinę deklaraciją bloko, kuris yra nusilpęs, susiskaldęs ir negalintis įgyvendinti įsipareigojimų. Tai suteiks jai daugiau drąsos ir avantiūrizmo. Tuo tarpu svarstomi Jungtinės Karalystės subyrėjimo scenarijai apskritai yra juodžiausias galimas scenarijus, nes Londono įsipareigojimai partneriams paskęstų vidinės suirutės fone.
Pavyzdžiui, vienas pagrindinių Škotijos nacionalistų (SNP) partijos tikslų yra iš jos teritorijos „išgyvendinti“ ten dislokuotus karinius laivus, tarp kurių yra ir branduoliniu ginklu aprūpinti povandeniniai laivai. Tad entuziazmas dėl škotų „proeuropietiško nacionalizmo“ šiame kontekste yra stebinantis.
Visgi NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas teisingai pastebėjo, kad reikalingas dar didesnis britų įsitraukimas į Aljanso reikalus siekiant išlaikyti Londono statusą tarptautinėje erdvėje.
„Mums nereikia, kad Didžioji Britanija virstų mažąja Anglija“, – pareiškė jis.
Ir tai visiškai atitinka Lietuvos bei kitų regiono valstybių interesus.
Anot karališkojo Londono analitinio centro RUSI eksperto Malcolmo Chalmerso, esant mažesniems resursams britų vyriausybė privalės atnaujinti strateginius prioritetus, kurie esamoje situacijoje neišvengiamai bus susiję su bendromis partneriams Europoje kylančiomis, o ne globaliomis grėsmėmis.
Londonas įsipareigojo vadovauti vienai iš naujai kuriamų ir rytiniame NATO flange dislokuojamų batalionų. Londonas ypatingai svarbus išlaikant glaudžią Europos ir JAV transatlantinę partnerystę. Londonas geriausiai iš Vakarų Europos partnerių supranta Kremliaus keliamą grėsmę ir net mažinant savo gynybos biudžetą bus pasiryžęs didesnį dėmesį skirti Baltijos valstybių gynybai.
Tad kaip taikliai pastebi „Washington Post“, NATO bendrai, bei Londono (ir Vašingtono) vaidmens Europos saugumo sistemoje, stiprinimas yra geriausias priešnuodis žalingiems „Brexit“ padariniams.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.