Irano žiniasklaida džiūgauja: savo lyderį ji liaupsina kaip nacionalinį didvyrį, kuris įėjo į patį „liūto urvą“. Ne tik įėjo, bet ir išdrįso šeimininkui išdrožti visą tiesą į akis. Laikraštis „The New York Times“ tai laiko amerikietiškos demokratijos išraiška ir perspėja dėl grasinimų susidoroti su svečią pakvietusiu universiteto rektoriumi Lee Bollingeriu. Šis įvykis tapo geriausių Amerikos žodžio laisvės tradicijų tąsa, pastebi dienraštis.
Pristatydamas svečią, rektorius apie jį pasakė tiesiai šviesiai: tai akivaizdūs lėkšto ir žiauraus diktatoriaus požymiai. Irano vadovo toks pristatymas nesutrikdė, ir jis atvirai neigė Holokaustą, kvietė ištrinti Izraelį nuo žemės paviršiaus, gynė teroristus. Auditorija jo ramiai klausė, tik kai M. Ahmedinejadas pareiškė, kad Irane, kitaip nei JAV, homoseksualų nėra, klausytojai ėmė švilpti.
Panašiai įžūliai jis elgėsi ir Generalinės Asamblėjos tribūnoje. Jis tvirtino, kad Irano branduolinė programa yra taiki ir skaidri ir apskritai diskusijos dėl šios programos baigtos. Jis pasmerkė, jo žodžiais, arogantiškas ir pagyrūniškas Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos nares, kurios balsuoja už sankcijas Iranui ir kurios tas diskusijas vis skatina. Anot prezidento, Iranas siūlo pagalbą šalims, kurios nori mokyti savo branduolinių programų specialistus.
Aišku, Vakaruose nemėgstamas Irano diktatorius smarkiai rizikuoja. Analitikų nuomone, šis jo iššūkis Iranui gali daug kainuoti: vadovaujant valstybės sekretorei Condoleezzai Rice, penktadienį JAV svarstoma jau ketvirta rezoliucija Irano klausimu.
O vis dėlto – kodėl Irano vadovas taip drąsiai elgiasi?
Vizitas į Amerikos žemyną – tai propagandinė jo kelionė. Čia jis ne vienišas. Nikaragvos prezidentas Danielis Ortega užstojo M. Ahmedinejadą ir Irano branduolinę programą. „Kokią turime teisę ginčyti, jeigu Iranas ir Šiaurės Korėja siekia karinių savo branduolinės programos tikslų? – klausė jis. – Juk JAV yra vienintelė šalis pasaulyje, kuri panaudojo branduolinį ginklą prieš nekaltus žmones Hirosimoje ir Nagasakyje...“
Venesuelos prezidentas Hugas Chavezas, kuris panašų akibrokštą Amerikoje pateikė prieš metus, paskambino Irano prezidentui ir pasveikino jį su istorine pergale. Beje, iš Niujorko M. Ahmedinejadas trumpai aplankys ir Karakasą... Teherano branduolinę programą taip pat remia Rusija ir Kinija.
Yra ir kitokių jo šalininkų. Laikraštis „The Washington Post“ rašo, kad Tarptautinės branduolinės energetikos agentūros vadovas Mohamadas el Baradey su Teheranu sudarė separatinį susitarimą, tikėdamasis iki metų pabaigos iš jo gauti visą informaciją apie branduolinius Irano pasiruošimus. Jis atvirai teigia, kad pasaulis turi liautis bandyti stabdyti Irano branduolinę programą ir susitelkti prie klausimų, susijusių su Amerikos karinių veiksmų prieš Iraną blokavimu.
Šiaip ar taip, apžvalgininkų nuomone, Irano prezidento iššūkiai JAV tik paskatins Vakarus įvesti dar griežtesnes sankcijas Iranui. Amerikos sąjungininkai Europoje, pirmiausiai Prancūzija, jau kalba apie atsisakymą Iranui teikti bankų kreditus ir parduoti naujausias technologijas. Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy Generalinėje Asamblėjoje dar griežčiau negu Amerikos vadovas pareikalavo imtis ypatingų priemonių prieš Teheraną.
Jeigu ir tai nepadės, beliks patys rūsčiausi veiksmai prieš nesutramdomą ir įžūlų M. Ahmedinejado režimą – karinė operacija, kuriai jau ruošiamasi.
„Užsienio įvykių komentaras“ – pirmadienį, trečiadienį ir penktadienį 17.55 val., kart. kitos darbo dienos rytą 6.55 val.