Pati sutartis buvo pasirašyta 2009-ųjų lapkričio 27 d., o Vašingtono garantijas, kad Lenkijoje atsiras priešraketinis ginklas, Varšuva gavo dar 2008-ųjų pabaigoje. Tačiau į valdžią atėjęs Barackas Obama, paspaudęs santykių su Rusija „perkrovimo“ mygtuką, vietoj balistines raketas galinčių numušti įrengimų netoli Gdansko pasiūlė paprastesnius zenitinius „Patriot“ kompleksus. Tai trečiasis JAV priešraketinės gynybos rajonas, aprūpintas didesnio nuotolio raketomis (pirmieji du yra Aliaskoje ir Ramiajame vandenyne).
Iš pradžių buvo manoma, kad amerikietiškų raketų „Patriot“ baterija atsiras tiesiog Lenkijos sostinėje, 2002 m. suformuotame Vesolo mikrorajone. Gyventojai nebuvo patenkinti tokiais planais, ir nuspręsta bazę perkelti į ramų Morongo (lenk. Morąg, vok. Mohrungen), miestelį, esantį šiaurinėje šalies dalyje, Mozūruose. Šis vos 15 tūkstančių gyventojų turintis miestelis kadaise įėjo į prūsų žemes ir maždaug po 50 km yra nutolęs nuo Olštyno bei Elblongo. Kaip rašė „Gazeta Wyborcza“, jame tėra keletas mokyklų, vienas kino teatras, keturios parduotuvės, keturios aludės ir net 20 proc. siekiantis nedarbas... Todėl gyventojai džiaugiasi, kad čia bus amerikiečių bazė, pastebi laikraštis.
Lenkų spauda pastebėjo, kad prieš šią karinę bazę yra ne tik geležinkelio atšaka, bet ir paminklas sovietiniams kariams, kurie prieš 65 m. išvijo vokiečius iš Rytų Prūsijos. Moronge taip pat yra vienos didžiausių Lenkijoje karių kapinės: čia 60-yje kapaviečių palaidota apie tūkstantis kareivių ir karininkų iš 48-osios sovietinės armijos II-ojo Baltarusijos fronto. Gal ir dėl to kai kam skaudu, kad šitaip – nauju neva prieš Rusiją nukreiptus ginklu – lenkai ir amerikiečiai pagerbia išvaduotojus...
Iš tiesų, Maskvai nerimą kelia tai, kad gyvenvietė tėra tik už 56 km (35 mylių) nuo sienos su Kaliningrado sritimi, tai yra su Rusija, o beveik už 100 km – Kaliningradas, dar arčiau yra Baltijsko karinė jūrų bazė. Amerikiečiai sąmoningai ar ne padarė nedidelę paklaidą: Gdanskas, šalia kurio jie ketino įkurdinti 10 raketų šachtų, taip pat yra maždaug už 100 km, o netoliese krantus skalauja strategiškai svarbi Gdansko įlanka. Į tokį įžūlų amerikiečių kariškių priartėjimą prie Rusijos sienų Maskva, ko gero, sureagavo jautriau negu į ankstesnius Vašingtono planus Lenkijoje dislokuoti PRGS elementus.
Raketos „Patriot“ Moronge kol kas dislokuotos laikinai, jos mokomosios, o nuo 2012 m. čia bus atgabentos kovinės galvutės, kuriomis galima bus numušti priešo balistines raketas. Visiškai aprūpinta karinė priešraketinė bazė, tai yra arčiausiai Rusijos esanti trečiojo Amerikos priešraketinės gynybos rajono dalis Rytų Europoje įsikurs iki 2020 m. Tiesa, zenitinių raketų „Patriot“ veikimo nuotolis tėra apie 90 km, o Rusijos operatyvinių taktinių raketų „Iskander“, kurias ji buvo numačiusi dislokuoti Kaliningrado srityje – tris kartus didesnis (apie 280 km).
Rusijos gynybos ministerijos biuletenyje visaip giriama ši vidutinio nuotolio raketa: ji manevringa, galinti skrieti sunkiai prognozuojama vingiuota trajektorija, gana tiksli ir t.t. Pernai, kai B.Obama paskelbė PRGS dislokavimo Rytų Europoje moratoriumą, D.Medvedevas taip pat pareiškė, kad Maskva atideda „Iskander“ įkurdinimo prie vakarinių Rusijos sienų planus. Kartu tvirtinama, kad pagal bendrą priešraketinės gynybos sistemos susitarimą Rusija ir Baltarusija pastarosios teritorijoje dislokuoja raketų kompleksus C-300, kurių veikimo nuotolis – iki 200 km (į aerodinaminius taikinius) ir iki 40 km (į balistinius taikinius).
Buvo metas, kai amerikietišką priešraketinį skydą buvo pasirengusi priglausti ir Lietuva. Tačiau patriotinės kalbos ir liko kalbomis. O štai derybos su Rumunija dėl raketų perėmėjų SM-3 (Standard Missile) gerokai pasistūmėjusios, ir vasarį šios šalies Aukščiausioji gynybos taryba pritarė jų dislokavimui iki 2015 m. keturiais etapais.
Bukarešte gegužės pradžioje viešėjęs NATO vadovas Andersas Foghas Rasmussenas gąsdino Irano branduoline programa ir jo kuriama raketa „Shabab-3“, galinčia pasiekti Rumuniją, Bulgariją, Turkiją ir Graikiją. Dabar daugiau kaip 30 pasaulio šalių gali pasigaminti didelio nuotolio raketų, tvirtino jis ir pridūrė, kad „jų pavojumi Rusija įsitikins tada, kai pati pajus branduolinio ginklo plitimo grėsmę, ir tuomet priešraketinė sistema taps galimybe tos grėsmės išvengti“. Generalinis sekretorius pabrėžė, kad karštų diskusijų dėl to laukiama lapkritį Lisabonoje vyksiančiame NATO viršūnių susitikime.
Didesnio pasipriešinimo Amerikos raketų invazijai ne tik kad nėra, bet štai mūsų kaimynai dar ir paprašė Vašingtono kuo greičiau atgabenti priešraketinį ginklą į jų šalį. Balandį Latvijos tautinis patriotinis aljansas "Už tėvynę ir laisvę" nusiuntė JAV Kongresui laišką, prašydamas šalyje dislokuoti amerikietiškas karines bazes, nes „latvių kultūra priklauso Vakarų civilizacijai, o „Russkij mir“ (Latvijoje veikiantis rusų kultūros fondas – Č.I.) yra naujas ir pavojingas rusiškojo imperializmo veidas...“