Tiesa, šį sekmadienį prezidentas Bronislawas Komorowskis ir premjeras Donaldas Tuskas atiduos atminimo duoklę prieš metus lėktuvo Tu-154M katastrofos metu 96 žuvusiems Lenkijos elito atstovams, bet pirmuoju smuiku šioje ceremonijoje groja žuvusio prezidento brolio dvynio Jaroslawo Kaczynskio konservatyvi partija „Teisė ir teisingumas“ (PiS), kuri įžvelgia „išdavikišką antinacionalinę D.Tusko politiką“, vertinant Smolensko katastrofos priežastis ir padarinius.
Apie 100 tūkstančių demonstrantų sekmadienį pražygiuos Varšuvos gatvėmis, ir šią gedulo eiseną, paaitrintą sąmokslo teorijomis persunktomis dešiniųjų kalbomis, rengia opozicija.
Kita ceremonija vyks jau pačioje katastrofos vietoje prie Smolensko. Lenkijos delegacija, kurią sudaro maždaug 100 žuvusių prie Smolensko artimųjų ir giminių, tarp jų – dabartinio prezidento B.Komorowskio žmona Anna, šį kartą iš tolo aplenks nelemtą Smolenską. Kaip pranešė Lenkijos televizija TVP1, lenkų delegacija balandžio 9 d. atskris į Brianską, kuris yra už 200 km nuo lėktuvo kritimo vietos, paskui visi ten nuvyks autotransportu. Anksčiau buvo manoma, kad lėktuvas skris į Maskvos ar Vitebsko oro uostus. Išlydint delegaciją iš Varšuvos Okencų oro uoste taip pat įvyks palydų ceremonija.
Smolensko tragedijos metines lydi skambi retorika, kuri dabar nukreipta daugiau prieš savąją Lenkijos valdžią negu prieš Maskvą. Šalies vyriausybė nenori žinoti visos tiesos apie tragediją, pareiškė opozicijos lyderis J.Kaczynskis, kuris apgailestauja dėl prokuratūros sprendimo atmesti jo brolio prezidento nužudymo versiją. Ją nuo pat katastrofos eskaluoja dešinieji, teigdami, kad daugelis aplinkybių rodo, jog prie Smolensko įvykęs sąmokslas (DELFI apie tai rašė http://www.delfi.lt/news/ringas/abroad/article.php?id=32280707).
Sausį Rusijai paskelbus Tarpvalstybinio aviacijos komiteto (MAK) išvadas, kad lėktuvo Tu-154M katastrofa, per kurią žuvo visi 96 lėktuve buvę žmonės, įvyko dėl Lenkijos pilotų klaidos, prezidento L.Kaczynskio artimieji sakė maną, kad šį tragišką įvykį suorganizavo Maskva. „Šiandien hipotezė dėl sąmokslo nužudyti Lenkijos prezidentą yra tikėtina labiau nei bet kada anksčiau“, – Lenkijos žiniasklaidai paskelbė Marcinas Dubienieckis, Martos Kaczynskos Dubeneckos – vienintelės tragiškai žuvusio Lenkijos prezidento dukters – vyras ir atstovas.
Tarp priežasčių, dėl kurių Rusija norėjo Lenkijos prezidento mirties – Maskvai nepalankaus politiko galima pergalė per artėjančius rinkimus, reakcija į 2008 m. rugpjūčio įvykius Gruzijoje ir Rusijai priešiška Lenkijos politika Europos Sąjungoje. M. Dubienieckis apkaltino MAK, kuris tyrė nelaimės priežastis, svarbių faktų nuslėpimu, pavyzdžiui, pilotų bandymą, likus 22 sekundėms iki tragedijos, nebetūpti ir kilti aukštyn, nors lėktuvas jau buvo per žemai.
J.Kaczynskis įžvelgia ir premjero kaltę. Būtent D.Tuskas, jo nuomone, sudarė sąlygas įvykti tragedijai. Prieš ją, balandžio 7 d., V. Putino oficialiu kvietimu premjeras D. Tuskas į Katynę nuvyko paminėti šią dieną kartu (tarsi nujausdamas, jis čia atskrido 3 d. anksčiau). Maskvai tai buvo nepaprastai svarbus slaviškų valstybių susitaikymo aktas. Rusijos vyriausybės vadovas ten net ašarą išspaudė...
D. Tuskas spaudos konferencijoje taip pat akcentavo, kad šis susitikimas Katynėje reiškia persilaužimą Rusijos ir Lenkijos santykiuose: „Man tai yra persilaužimas, manau, kad ši diena yra labai svarbi, – kalbėjo jis. – Žinau, kad premjero V. Putino požiūriu tai taip pat persilaužimas, mes tai patys suvokėme“. D. Tuskas taip pat pažymėjo, kad nors visuomenės nuomonė abiejose šalyse apie Katynės įvykius gali skirtis, svarbiausia, kad tiesos išsiaiškinimo našta nebūtų perkelta būsimoms kartoms.
Dabar gi tai primindamas, Lenkijos opozicijos lyderis tvirtina, kad „D.Tuskas V.Putino pagalba sumanė intrigą prieš savo prezidentą, ir tai buvo skandalas, turėjęs tiesioginės įtakos katastrofai“.
Tuo tarpu tiek premjeras, tiek prezidentas negali pasipriešinti tokiam nacionalistiniam konservatyviam puolimui, teigia „Berliner Zeitung“. Bet D.Tuskas stengiasi. Kaip jis pareiškė viename interviu, „rusai bando nuslėpti katastrofos smulkmenas ne dėl to, kad tai baisi paslaptis, o todėl, kad jie nemėgsta pripažinti savo klaidų ir silpnybių“. Maskva atkirto, kad Varšuva teatsakė į du iš šešių jai pasiųstų užklausimų, susijusių su ginčytinais MAK tyrimo klausimais.
Vis dėl to Lenkijos premjeras linkęs neskubėti. Speciali lenkų komisija, nesutinkanti su rusų parengta nelaimės versija, savo išvadas D.Tuskui pateiks iki tragedijos metinių, balandžio 10-osios, o dar po savaitės jos bus skelbiamos. Apžvalgininkai tvirtina, kad toks delsimas suderintas su Maskva, bet tai yra susitaikymo strategijos su ja tąsa, kuri tenkina lenkų visuomenę, bet netenkina radikaliosios opozicijos.
Lenkų analitikai mano, kad toks susipriešinimas neatsitiktinis. Smolensko katastrofos metinės minimos likus šešiems mėnesiams iki Seimo rinkimų, o apklausų rezultatai rodo, kad PiS pagal populiarumą atsilieka nuo centristinės D.Tusko Pilietinės platformos partijos (PPO). Neseniai atlikta apklausa rodo, jog 87 proc. lenkų įsitikinę, kad Smolensko tragedijos tema naudojamasi siekiant politinių tikslų. Kito tyrimo rezultatai atskleidė, kad 16 proc. respondentų mano, jog prezidento lėktuvo katastrofa nulems Seimo rinkimų rezultatus, o 41 proc. įsitikinę, kad ši tema bus pagrindinė per rinkimų kampaniją.
Tuo tarpu Rusija dozuotai maitina lenkus, atskirais pluoštais pateikdama dokumentus apie 1941-ųjų balandžio mėnesį Katynės miške ir kitose vietose sušaudytus ir bendrose duobėse užkastus 21857 lenkų karininkus ir kareivius. Praėjusį ketvirtadienį Rusijos prokurorai Lenkijai perdavė dar vieną dalį dokumentų, susijusių su žudynėmis Katynėje, pranešė „RIA Novosti“. Šiuose dokumentuose pateiktas papildomas sąrašas lenkų karininkų, kurie buvo sulaikyti sovietų slaptosios tarnybos, tyrimo bei teismo medicinos analizės išvados, medicininiai duomenys, laidojimo sertifikatai bei kiti su žudynėmis susiję duomenys.
Nors Maskva teigia, kad visi archyvai lenkams jau prieinami, tačiau Katynės byla ne visa atskleista, o iš visų 183 jos tomų net 116 dar įslaptinti. Daugybė dokumentų, Katynės aukų sąrašų dar neišvydo dienos šviesos. Gali būti, kad kai kurie jų, pavyzdžiui, vadinamasis „Baltarusijos sąrašas“, jau sunaikinti. Kaip pernai laikraščiui „Rossijskaja gazeta“ pripažino Rusijos saugumo tarnybos archyvų vadovas Andrejus Artizovas, dar ieškoma NKVD Baltarusijoje nužudytų 3870 lenkų pavardžių.
Nereikia manyti, kad tas susitaikymo procesas bus toks lengvas. Jis sukelia priešiškumo audras tiek tarpvalstybiniuose santykiuose, tiek Lenkijos ir Rusijos viduje (pavyzdžiui, čia prasidėjo diskusijos dėl D.Medvedevo inicijuoto destalinizacijos proceso). Bet, kaip sakė Antikos filosofas, ginčuose gimsta tiesa. Jeigu istorinė tiesa apskritai yra pasiekiama...