Č.Iškauskas: Ar toli Rusijai iki fašizmo?

Pasaulio susidomėjimas Rusijoje vykstančiais procesais – tai ne tik bandymas įvertinti ir prognozuoti, kur suka ši didžiulė Eurazijos valstybė, bet ir noras daryti įtaką jos demokratinei raidai. Ir štai jau septyneri metai – nuo pat Vladimiro Putino atėjimo į valdžią – Vakarai muša būgnus, kad Rusija eina autoritarizmo keliu. O britų dienraštis „The Times“ retoriškai klausia, ar V. Putinas neveda Rusijos į fašizmą?

Pastarojo meto įvykiai rodo, kad Maskva vis įnirtingiau atsikerta Vakarams, kurie bendraudami su Rusija nesirenka nuosaikių veiksmų. Amerikiečių Priešraketinės gynybos sistemos dislokavimas Rytų Europoje Maskvai atrodo ne tik kad nemotyvuotas, bet ir keliantis grėsmę jos saugumui. V. Putino atsakas adekvatus: Rusija nesiruošia susitaikyti su šia grėsme, ir jos atsakomosios karinės priemonės – tik technikos klausimas. Norėdamas daryti poveikį Europos šalims, kurių dauguma gyventojų abejoja raketinio skydo būtinumu, V. Putinas grasina, kad kariniu taikiniu tokiu atveju taps Europos šalys.

Prahoje George’as W. Bushas sako „Vladimirai, nebijok“, kviečia bendradarbiauti, tęsti reformas, o iš Kremliaus ataidi atsakymas: nesikiškit į mūsų vidaus reikalus. Taip į Amerikos prezidento kritiką Prahoje atsiliepė buvęs V. Putino padėjėjas ekonomikos klausimais Andrejus Ilarionovas, įtaręs, kad Vašingtonas nori paaštrinti santykius su Didžiojo aštuoneto valstybėmis ir išprovokuoti veiksmus, kurie laikytini kišimusi į Rusijos vidaus reikalus.

Apžvalgininkai V. Putiną lygina su Nikita Chruščiovu, kuris savo isteriją dėl Karibų krizės išreiškė daužydamas batu į Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos tribūną Niujorke. Didysis ir keistasis sovietinis reformatorius taip ir liko nesuprastas ir vienišas. Toks pats sakosi esąs ir V. Putinas, kuriam po Mahatmos Ghandi mirties nėra net su kuo pasitarti. G. W. Busho siūlymas Prahoje pasikalbėti liko neišgirstas: Kremlius atkirto, kad esant tokiai situacijai jokio bendradarbiavimo Vašingtonas nesitikėtų...

Česlovas Iškauskas:

V. Putinas tarsi žaidžia rusiškojo nacionalizmo jėga, skatindamas rusų karingumą. Jis šaiposi iš Vakarų demokratinių vertybių ir save su įžūlia ironija vadina „grynu demokratu“, kuris toks vienišas tarptautinėje arenoje, kad neturi su kuo pasitarti.

„Ar ne tas pats ir V. Putino Rusijoje?“ – klausia Londono „The Times“. Gatvėse siaučia skustagalviai, rasistai muša užsieniečius, veja iš prekyviečių kaukaziečius, vaiko gėjus, tyčiojasi iš liberalų ir verslininkų, ignoruoja opozicijos protestus, naikina laisvąją spaudą ir kritikuojančius režimą. Daugelis Rusijoje apverkia Sovietų Sąjungą ir nesupranta, kaip Ukraina ir Gruzija gali būti nepriklausomos šalys, o Estija savavališkai perkelti sovietinės okupacijos simbolius.

V. Putinas puikiai jaučia ir valdo tokias nuotaikas. Jis tarsi žaidžia rusiškojo nacionalizmo jėga, skatindamas rusų karingumą. Jis šaiposi iš Vakarų demokratinių vertybių ir save su įžūlia ironija vadina „grynu demokratu“, kuris toks vienišas tarptautinėje arenoje, kad neturi su kuo pasitarti. Šis „kareivinių chuliganas“, kaip jį vadina britų laikraštis, puikiai supranta, kad amerikiečių priešraketinis skydas nenukreiptas prieš Rusiją, bet pataikauja rusams, kurie niekaip nenori susitaikyti, kad svetima karinė ginkluotė žvangės prie jų sienų.

Kitą šių karinių varžybų aspektą pastebi interneto svetainė „Grani.ru“. Atrodo, rašo apžvalgininkas Ilja Milšteinas, kad šiuolaikinės ginklavimosi varžybos, kurias provokuoja Pentagonas, visai patinka ir Rusijos kariniam pramoniniam kompleksui, ir gynybos ministrui, ir netgi būsimam prezidento įpėdiniui, jeigu tuo neįtartum paties prezidento...

Taigi, kaip rašo apžvalgininkas, istorija su psichiatrija tęsiasi. Jo kolega iš Londono „The Times“ Michaelas Binyonas perspėja, kad, nustačius tokią diagnozę, Rusijai netoli ir iki fašizmo...

„Užsienio įvykių komentaras“ – pirmadienį, trečiadienį ir penktadienį 17.55 val., kart. kitos darbo dienos rytą 6.55 val.