Nepilotuojami lėktuvai Afganistane gaudo teroristus, mobiliųjų telefonų dažnoje šalyje daugiau negu gyventojų, pasaulį jau apraizgė pasaulinis informacijos tinklas. Technologijos ima lemti net procesus, kurie tradiciškai atrodė neatskiriama fizinės erdvės dalis. Tarkime, politiką ar net revoliuciją. Italijos dienraštyje „Corriere della Sera“ prieš pat Naujuosius publikuotame straipsnyje „Visi tinkle“ konstatuojama, kad valstybinė cenzūra tampa beprasmė, mat revoliuciją platina socialiniai tinklai „Twitter“ ir „Facebook“.
Ir dėstoma istorija, kaip po šių metų birželio 12 d. vykusių Irano prezidento rinkimų Paryžiuje gyvenantis Maysamas Makhmalbafas pasaulio žiniasklaidai pateikė apie 30 nuorodų į tinklalapio „You Tube“ transliuotas mobiliaisiais telefonais nufilmuotas pirmas protesto akcijas prieš išrinktą prezidentą Mahmoudą Ahmadinejadą. Taigi šiandien nebūtina būti disidentu, norint internete išplatinti visuomenės protestus.
Išeitų, kad despotui nebegali padėti ribojimai, kitaminčių persekiojimas ar net atviras smurtas. Istoriją kuria internetas? Net griebiantis tradicinės nutylėjimo praktikos ar uždarant opozicionierių interneto puslapius, informacija vis tiek prasisunkia. Jos srautas nenumaldomas ir jį vis sunkiau kontroliuoti. Valstybinė Irano žiniasklaida rodo tik oficialius renginius ir kaltina likusio pasaulio spaudą perdedant opozicijos protestų mastą, bet nieko paneigti negali, nes pasaulio interneto puslapiuose rodomi dramatiški vaizdai, kuriuose – sumušti ir sukruvinti protestuotojai.
Šiandien – apie šias, o ir kitokias istorijas.
Pirmoji pusė – straipsnis „Uždrausti vartotojai“: Egipto interneto dienoraščių autoriai suimami ir kankinami“ iš tinklalapio „Inosmi.ru“
„Turėdami galimybę anonimiškai bendrauti internete, daugelis žmonių Artimuosiuose Rytuose dėsto savo politines pažiūras tiesioginiame eteryje, bet, sprendžiant iš pranešimų apie suėmimus ir kankinimus, matyti, kad valdžia didina spaudimą pasaulinio tinklo vartotojams. Forumo Egipto samdomiems darbuotojams įkūrėjo Karimo al-Buheri atvejis rodo, kad egiptiečiams atvirai reikšti savo pažiūras gali būti nesaugu. Dėl savo veiklos jis buvo suimtas, kankinamas, o dabar yra atidžiai stebimas.
Egipte gyvena daugiausia interneto vartotojų arabų pasaulyje. Šio fakto šalies valdžia iš akių neišleidžia. Egipto vyriausybė didina spaudimą vis aktyviau besireiškiančiai kibernetinei opozicijai. Žinomiausių interneto dienoraščių autoriai suimami, vienam studentui pavyko išsilaisvinti tik po to, kai „Twitter“ tinkle jis perspėjo draugus, kad jį suėmė per antivyriausybinę demonstraciją.
Egipte 40 proc. žmonių gyvena žemiau skurdo ribos ir neturi galimybės naudotis internetu. Tokia padėtis būdinga visam arabų pasauliui. Arabų centro vadovas Mohammedas Abu Halave palestiniečių mieste Ramaloje atidarė interneto kavinę, kuri per porą mėnesių „suvalgė“ visus jo pinigus. Taigi šiuo metu jis grįžo dėstyti ir interneto salę vėl pavertė mokymo klase. Pasak M. Abu Halave, kaip ir daugelis draugų, iš pradžių jis galvojo, kad tai bus geras verslas, bet per keletą mėnesių suprato, jog šis sumanymas sėkmės neatneš.
Išlaidos įrangai ir elektroninio pašto kaip pagrindinės ryšio priemonės nebuvimas stabdo interneto raidą Artimuosiuose Rytuose. Tačiau jo poreikis nemažėja, juo labiau kad tokie žmonės kaip Rami Mahdavi turi ką pasakyti. Pasak jo, į vietos laikraštį jis yra nusiuntęs daugybę straipsnių, bet jie nebuvo publikuojami ne dėl to, kad R. Mahdavi prastai rašytų. Tiesiog jo nuomonė nesutapo su laikraščio pozicija. Jam netgi skambindavo palestiniečių vyriausybėje dirbantis draugas ir perpėdavo neskelbti teiginių, kurie esą peržengia pavojingą ribą. Prieš porą metų R. Mahdavi įsteigė interneto forumą palestiniečiams, norintiems pasidalyti savo istorijomis. Šią veiklą Rami laiko savo dvasiniu atokvėpiu.
Artimieji Rytai atsilieka interneto sklaidos srityje, bet daugeliui egiptiečių pasaulinis tinklas suteikia galimybę kontroliuoti valdžią, o kai kurie žmonės pasiryžę ir pakovoti dėl jo kaip demokratinės valdžios spaudimo priemonės išsaugojimo“.
Antroji pusė – straipsnis „Naftos gigantui „Shell“ kelia šoką 92 m. senuko interneto puslapis“ iš britų dienraščio „The Guardian“
„Sulaukęs 92 m. Alfredas Donovanas vargu ar primena interneto aktyvistą. Vis dėlto kartu su 62 m. sūnumi Johnu jis daugiau nei dešimtmetį kelia rimtų problemų kompanijai „Royal Dutch Shell“. Ši pora administruoja vieną seniausių ir efektyviausių „amžinai nepatenkintųjų interneto puslapių“, ir visa armija brangiai kainuojančių naftos giganto advokatų nežino, kaip juos neutralizuoti.
Vadinamieji „amžinai nepatenkintųjų interneto puslapiai“ kuriami siekiant kritikuoti, išjuokti ir apskritai kenkti verslo bendrovėms, atskiriems žmonėms ir organizacijoms. Pastaraisiais metais jų sparčiai daugėja, panašu, kad ši tendencija išliks ir ateityje. Vienas sėkmingiausių tokių puslapių buvo www.mcspotling.org, sukurtas po 1997 m. vykusio garsaus bylinėjimosi su kompanija „McDonald‘s“. Dar vienas interneto puslapis www.ihatedell.net buvo tribūna, kurioje reiškėsi kompiuterių kompanijos „Dell“ kritikai. „Dell“ nutarė neatakuoti jų teisinėmis priemonėmis, bet užmezgė dialogą. Pasak ekspertų, tai geras pavyzdys, kaip elgtis su įkyriai kritikuojančiais interneto puslapiais, geriausias būdas sumažinti kritiką yra pokalbis.
Donovanų interneto puslapį rugsėjį aplankė 2 mln. lankytojų. Puslapis tapo toks populiarus, kad juo naudojasi įvairių leidinių žurnalistai, Kremliaus funkcionieriai ir Amerikos kriminalistai. Prieš 4 m. kompanijai „Shell“ teko kovoti su Rusijos gamtos apsaugos tarnybomis dėl naftos telkinio Sachalino saloje panaudojimo. Galų gale kompanija buvo priversta atsisakyti šio projekto kontrolinio akcijų paketo, tai jai kainavo prarastus milijardus dolerių. Vėliau Rusijos gamtos apsaugos tarnybos viršininkas Olegas Mitvolis prisipažino, kad ponai Donovanai padėjo gauti informacijos apie numanomus kompanijos „Shell“ ekologinius pažeidimus. Pasak Johno Donovano, šiandien jie padeda Amerikos tyrėjams aiškintis, kokiomis aplinkybėmis ši naftos kompanija yra gavusi licencijas atlikti gręžinius kai kuriuose naftos telkiniuose.
Nuo įkūrimo 1995 m. paskelbta maždaug 24 tūkst. straipsnių apie „Shell“. Viskas prasidėjo nuo to, kad ponai Donovanai pasijuto įskaudinti dėl, jų nuomone, pavogtos intelektinės nuosavybės iš verslo bendrovės, kurią jie valdė. Praeitame dešimtmetyje įvyko keturi teismo procesai, išlaidos advokatams vos neįstūmė ponų Donovanų į bankrotą. 1999 m. pasiektas „taikos susitarimas“. Kompanija „Shell“ sumokėjo neskelbtą sumą pinigų. Vėliau paaiškėjo, kad tai gerokai mažiau nei milijonas svarų sterlingų, kurių ponai Donovanai tikėjosi. Dabar jie aiškina, kad „Shell“ pažeidė susitarimą, kai paviešino visą šį reikalą. Naftos kompanija tai neigia.
Interneto puslapis plečia savo veiklą ir pateikia žinių apie visą naftos ir gamtinių dujų pramonę, o apie pačią kompaniją „Shell“ skelbia ne vien prastas, bet ir teigiamas naujienas. Vis dėlto pagrindinė jo funkcija tebėra naftos gigantės „skalbimas“, ir ponai Donovanai nesiruošia silpninti spaudimo. Pasak sūnaus, jo tėvui dabar 92 m., jei jam pačiam pavyks sulaukti tokio amžiaus, dar yra galybė laiko užsiimti šiuo nedideliu pomėgiu. Kompanijos „Shell“ atstovai kategoriškai nesutinka su ponų Donovanų interneto puslapyje skelbiamais teiginiais. „Shell“ mėgino perimti puslapio pavadinimą, vadino jo įkūrėjus savavaldžiais kibernetiniais užkariautojais, bet Tarptautinė intelektinės nuosavybės organizacija 2005 m. atmetė kompanijos skundą.
Ar ponai Donovanai sustos, jei kompanija „Shell“ bandys suvilioti juos čekiu, kuriame parašyta suma su daug nulių? „Svarbiausia jau ne pinigai“, – sako jie. Bet neabejoja, kad kompanijos teisininkai budriai seka kiekvieną žingsnį, tikėdamiesi klaidos, kuri leistų kompanijai „Shell“ pereiti į ataką“.
„Dvi pusės“ – antradieniais 11.05 val. (kart. 16.25 val.).