Nepaisydama karų ir teroro, buvusi dėstytoja, vėliau žurnalistė, o nuo 1999 m. „Memorialo“ darbuotoja Natalija Estemirova atsisakė palikti gimtąjį Grozną, kur gyveno dviejų kambarių bute. Pasak rusų rašytojos ir publicistės Julijos Latyninos, N. Estemirova buvo žmogus, teikęs visą informaciją apie tai, kas dėjosi Čečėnijoje. 2002 m. ji pirma prabilo apie taikių gyventojų sudeginimą Šatojaus rajone. Dėl to vėliau kai kurie rusų armijos karininkai sėdo į teisiamųjų suolą.
„Memorialo“ vadovas Olegas Orlovas tiesiai apkaltino Kremliaus remiamą Čečėnijos lyderį Ramzaną Kadyrovą. Pasak O. Orlovo, R. Kadyrovas grasino Natalijai, ją įžeidė ir laikė asmeniniu priešu. Ir pats R. Kadyrovas, ir artimiausias jo bendražygis Adamas Delimchanovas per vietos televiziją yra ne kartą pareiškę, kad žmogaus teisių gynėjai yra pikčiausi Čečėnijos priešai, su kuriais reikia kovoti taip pat kaip su smogikais. Neseniai oficialus žmogaus teisių prižiūrėtojas Čečėnijoje Nurdis Nuchažijevas irgi viešai užsipuolė Rusijos ir užsienio žmogaus teisių gynimo organizacijas ir pavadino jas Rusijos priešų įrankiais. „Memorialas“ bent laikinai traukiasi iš Čečėnijos.
Kai kontekstas toks, visai abejingai reaguoji į žinią, kad nusikaltimo tyrimą asmeniškai perima Rusijos generalinis prokuroras. Nėra realių bausmių žurnalo „Forbes“ versijos rusų kalba redaktoriaus Paulo Chlebnikovo ir laikraščio „Novaja gazeta“ žurnalistės Anos Politkovskajos žudikams. Šių metų pradžioje vos už kelių šimtų metrų nuo Kremliaus nužudytų advokato Stanislavo Markelovo ir dar vienos šio laikraščio žurnalistės Anastasijos Baburovos byloje irgi niekas neaišku. Tai tik skambiausios istorijos. O kai ponas R. Kadyrovas šneka apie pasipiktinimą, darosi kažkaip nepatogu už šį žmogų. Gal todėl N. Estemirovos nužudymui skirtą redakcinį straipsnį žurnalas „The Wall Street Journal“ pavadino „Eilinė žmogžudystė Rusijoje“. Beje, ponas R. Kadyrovas „Memorialo“ vadovą jau padavė į teismą. O realybė lieka tokia, kokia yra. Pasak „Memorialo“ Šiaurės Kaukazo skyriaus bendradarbio Usamo Basajevo, šiemet iki liepos 10 d. Čečėnijoje užfiksuoti 76 žmonių pagrobimo atvejai. Pernai per visus metus tokių buvo 47.
Dienraščio „Novaja gazeta“ vyriausiasis redaktorius Dmitrijus Muratovas sako, kad, jei šalyje randasi specialių teritorijų, kur neveikia Konstitucija, ten gali įvykti bet kas. Aišku, tai beprotybė, juo labiau kad jau prigalvota teorijų apie „skirtingų laikų“ demokratiją, kai vienose vietose esą žudyti tinka, kitose – jau ne. Laikraščio „Novaja gazeta“ irgi nebėra Čečėnijoje, nes redakcija nebegali laidoti savo žmonių. Ponas D. Muratovas įkalbinėjęs ir velionę dingti, nes respublikoje nebeveikia jokie apribojimai. Ji tepasakiusi, kad supranta tą.
Šiandien „Dviejose pusėse“ – britų ir rusų spaudos publikacijos apie klaikumą Šiaurės Kaukaze ir šį tą daugiau.
Pirmoji pusė – straipsnis „Dmitrijus Medvedevas atmeta tvirtinimus, kad žmogžudystę užsakė Čečėnijos lyderis“ iš „The Guardian“
„Ponas D. Medvedevas atmetė rusų žmogaus teisių organizacijų tvirtinimą, kad dėl žinomos žmogaus teisių gynėjos žūties kaltas Čečėnijos prezidentas R. Kadyrovas. Rusijos prezidentas šią versiją pavadino primityvia ir neturinčia pagrindo. Pasak jo, žudikai siekė sukompromituoti Kremlių. Komentarai nuskambėjo augant pasipiktinimui pasaulyje. Vokietijos kanclerė Angela Merkel paragino Rusiją išsiaiškinti nužudymo aplinkybes, Jungtinės Valstijos pavadino žmogžudystę pasibjaurėtinu nusikaltimu, jį pasmerkė ir ES.
N. Estemirova buvo seniausios Rusijos žmogaus teisių organizacijos „Memorial“ aktyvistė. Kaip ir 2006 m. nužudyta jos draugė A. Politkovskaja, ji negailestingai kritikavo R. Kadyrovą. N. Estemirova 10 m. fiksavo nužudymus, žmonių grobimus ir kitus nusikaltimus. „Memorialo“ vadovas O. Orlovas dėl žmogžudystės apkaltino Čečėnijos prezidentą. Jis pareiškė, kad R. Kadyrovas grasino žmogaus teisių aktyvistei per susitikimą 2008 m. Pasak pono O. Orlovo, Čečėnijos prezidento aplinkos žmonės perspėjo N. Estemirovą dėl padarinių, jei ji nesiliaus dirbti savo darbo. Nežinoma, ar jis įsakė pats, ar tą padarė kas nors iš bendražygių, siekdamas įtikti viršininkui. O prezidentą D. Medvedevą veikiausiai tenkina vienai iš Rusijos Federacijos respublikų vadovaujantis žudikas.
Ponas R. Kadyrovas pareiškė, kad už nužudymą atsakingi tie, kurie siekia diskredituoti Čečėniją ir Ingušiją, ir pažadėjo ištirti N. Estemirovos nužudymą. Kalbėdamas Miunchene Rusijos prezidentas žmogžudystę pavadino labai liūdnu įvykiu ir pareiškė esąs įsitikinęs, kad žudikai gaus pelnytą bausmę.
Žmogaus teisių gynėjai kaltina Rusijos ministrą pirmininką Vladimirą Putiną. Maskvos Helsinkio grupės vadovė, sovietinių laikų disidentų judėjimo veteranė Liudmila Aleksejeva pareiškė, kad besąlygiška V. Putino parama R. Kadyrovui suformavo Čečėnijoje nebaudžiamumo kultūrą. Dar L. Aleksejeva pridūrė, kad R. Kadyrovo bijo taip pat, kaip sovietiniais metais bijojo Josifo Stalino. Čečėnijos prezidento priešai kaip ir anksčiau žudomi. Kovą Vienos gatvėje nušautas čečėnų disidentas Umaras Israilovas. Jis Europos žmogaus teisių teisme yra pareiškęs, kad R. Kadyrovas asmeniškai jį kankino. Dar vienas Čečėnijos prezidento oponentas Sulimas Jamadajevas tą patį mėnesį užmuštas Dubajuje.
Kremliaus kontroliuojami Rusijos laikraščiai ignoravo N. Estemirovos žūtį. Devintąjį dešimtmetį skaičiuojanti L. Aleksejeva peikia rusų žurnalistus, kad jie nenušviečia tragedijos, tapusios viena svarbiausių temų Europoje ir Amerikoje. „Rusai, pakelkite rankas“, – paprašė ji nužudymui skirtoje spaudos konferencijoje. Pakilo šešios ar septynios rankos“.
Antroji pusė – straipsnis „Be teisės į gynybą“ iš grani.ru
„N. Estemirova buvo pirmoji A. Politkovskajos premijos laureatė. Po šio nužudymo galima steigti naują – N. Estemirovos – premiją. Ir lengvabūdiška būtų tvirtinti, kad jos laureatas gyventų. Tarkime, jam pavyktų, jei liktų gyvas. Nes žmogaus teisių gynėjai Šiaurės Kaukaze ilgai negyvena.
Bet kas ilgai gyvena Šiaurės Kaukaze? Gal respublikos vidaus reikalų ministras, lankydamasis šeimos šventėje, buvo tikras, kad grįš namo, o ne atsidurs kitame pasaulyje? Arba miesto meras buvo ramus, planuodamas vykti į teniso kortą, o ne atsidurti invalido vežimėlyje? Arba – ilgu savo gyvenimu tiki teisėjas, nebūdamas tikras, kad skelbdamas nuosprendį pats netaps jo auka? Galbūt saugumo garantas yra milicijos automobilis, pasodintas į jį gali būti tikras, kad po kelių kilometrų nebūsi išmestas peršauta galva?
Rusijos vadovybei gal derėtų pagaliau baigti tiesiog smerkti jau įprastais tapusių susidorojimų ir verčiau pripažinti akivaizdų faktą: per keletą metų Šiaurės Kaukazas virto tikra mirties teritorija. Mirtininkai visi – prezidentai, opozicionieriai, milicininkai, smogikai, prokurorai, advokatai, paprasti gyventojai. Atleiskite už cinizmą, bet esant tokiai situacijai tiesiog nuodėmė neužmušti žmogaus teisių gynėjos. Gėris ir blogis seniai pasikeitė vietomis šiame išprotėjusiame pasaulyje, kur atlaidumas prilygintas nusikaltimui.
Jei būtų kitaip, argi Kremliuje nemanytų, kad padėtis Čečėnijoje, Ingušijoje, Dagestane, o ir kitose Šiaurės Kaukazo respublikose stabilizuojasi, nors kruvinas mazgas užsimezga vis stipriau? Argi nebūtų tikima, kad užtenka kelių melagingų televizijos reportažų, surežisuotų kelionių, Potiomkino kaimelių, ir kraujas nustos lietis, o gėris sugrįš į savo vietą. Šie propagandininkai apskritai vargu žino, kas tas gėris yra.
N. Estemirovos nužudymo išvakarėse ponas D. Medvedevas sraigtasparniu buvo nuskridęs į Pietų Osetiją. Ponas V. Putinas anksčiau ten net Naujuosius yra sutikęs. Bet tokios kelionės mažai ką keičia. Ir po Rusijos prezidento vizito Pietų Osetijos kaimai ir miesteliai lieka griuvėsiuose, žmonės neturi stogo virš galvos, o viršininkai mėgaujasi korupcine gerove. Tai mes vėliau stebimės: kaip čia dabar, juk nuskrido ir per televizorių parodė.
Stabilumo dekoracija ir pats stabilumas nėra vienas ir tas pats. Tenka kalbėti apie ištisą grandinę sisteminių klaidų Šiaurės Kaukaze ir visoje Rusijoje. Naudoti naftos dolerius, ręsti vilas Ispanijoje ar kotedžus Maskvos priemiestyje yra vienoks talentas, o vadovauti milžiniškai valstybei – visiškai kitoks. Kol rusai nesupras, kad jų šalį valdo visiškai neprofesionalūs žmonės, neretai apskritai nesuprantantys, kokiuose kabinetuose atsidūrė, šalis bus teroro, nužudymų, skurdo, korupcijos ir melo įkaitė. Ir išsaugoti tokius žmones kaip N. Estemirova bus vis sunkiau“.
„Dvi pusės“ – antradieniais 11.05 val. (kart. 16.25 val.).