Ko galime tikėtis iš naujosios valdžios

Palikęs LSDP L. Gudžinskas žadėjo bent pusmetį Lietuvos politikos lauko nekomentuoti, tačiau Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vykusioje diskusijoje „Porinkiminė situacija Lietuvoje: pasekmės ir perspektyvos“ šį pažadą teko sulaužyti. Nes, kaip pats sako, dalyvauti šioje diskusijoje pažadėjo dar prieš sprendimą palikti LSDP.

L. Gudžinskas tvirtino, jog tiek po 2016 metų, tiek ir po 2020 metų Seimo rinkimų, pergalę atitinkamai šventus Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai (LVŽS) ir dešiniesiems: dviem liberalioms partijoms ir Tėvynės sąjungai – Lietuvos krikščionims demokratams (TS–LKD), šias žinias sutiko su tam tikromis viltimis. Ir, kaip sakė jis, abiem atvejais bent dalis vilčių buvo išpildyta.

„Valstiečiai–žalieji buvo pakankamai sėkmingi, kovojant su alkoholio vartojimu, taip gerinant sveikatą, profesionalų Vyriausybės idėja buvo tikrai ne tokia jau bloga.

Kalbant apie TS–LKD ir dviejų liberalų koaliciją, kuri buvo susidėjusi, prisipažinsiu, pradžioje turėjau nemažai vilčių, toli gražu ne viskas buvo įgyvendinta, ką jie žadėjo. Nors tarėsi, tačiau į (koalicinę, aut. p.) sutartį neįtraukė žmogaus teisių, mokesčio reforma. Turiu mintyje, kad Ingrida Šimonytė kaip buvusi finansų ministrė galėjo galbūt tai padaryti. Bet nemažą dalį dalykų padarė ir visai gerai“, – kalbėjo L. Gudžinskas.

Seimo rinkimai 2020: Gintautas Paluckas, Liutauras Gudžinskas, Vytenis Povilas Andriukaitis LSDP rinkimų štabe

Įvertinęs buvusias valdžias, LSDP palikęs L. Gudžinskas įvertino ir naująją, sudaryta iš LSDP, partijos „Nemuno aušra“ ir Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“.

„Ar galime kažko tikėtis iš naujos valdančiosios koalicijos? Manau, kad tikrai taip. Įmanomas optimistinis scenarijus, siečiau tai su ekonominės pertvarkomis pirmiausia. Lietuvos modelis dažnai įvardijamas kaip labai neoliberalus, turima mintyje, kad perskirstymas per biudžetą Lietuvoje, lyginant su kitomis ES valstybėmis narėmis yra vienas mažiausių. Atitinkamai viešosios paslaugos: švietimas, sveikatos priežiūra, kitos sritys, nėra pakankamai finansuojamos.

Mes dabar turime kairiąją Vyriausybę, rinkiminėse programose tiek socialdemokratai, tiek ir demokratai, tas pagrindinis branduolys dėjo pakankamai didelį akcentą, kad reikėtų didinti perskirstymą, reikėtų siekti labiau socialiniai atsakingos mokesčių sistemos“, – įžvalgomis diskusijoje dalijosi L. Gudžinskas.

Per 80 balsų parlamente turinti dauguma, kuri vadinama net aritmetine, kelia lūkestį, kad „ta aritmetika galų gale išvirstų į kažkokius rezultatus“.

Sulaužyti pažadai gali atsisukti bumerangu

Tačiau, pasak L. Gudžinsko, koalicija buvo suformuota sulaužant rinkiminius pažadus.

„Tas koalicijos sutarties formatas, kuris buvo pasirašytas, jis turi vieną didelę bėdą – jis buvo padarytas sulaužant priešrinkiminius pažadus. Tai toli gražu ne pirmas atvejis tiek Lietuvos demokratijoje, tiek kalbant apie kitas Vakarų šalis. <...> Bet kita vertus, praleistas šansas vykdyti pasitikėjimu grįstą politinę kultūrą“, – kalbėjo jis.

LSDP palikęs politologas L. Gudžinskas tvirtino, jog šis sprendimas gali bumerangu grįžti valdantiesiems: socialdemokratams ir demokratams.

„Ypatingai socialdemokratams. Turint mintyje, kad ta partija yra didelė palapinė, yra įvairių daug frakcijų, tam tikro susiskaldymo. Jeigu, tarkime, rinkėjai, visuomenė neigiamai vertins šiuos sulaužytus pažadus, kris socialdemokratų reitingai, atitinkamai partijos viduje pradės burtis ir kurtis tam tikros opozicijos. Kas gali labai rimtai sutrukdyti šiai valdančiajai koalicijai išlaikyti stabilumą“, – konstatavo jis.

 Saulius Skvernelis, Remigijus Žemaitaitis,  Vilija Blinkevičiūtė, Gintautas Paluckas

Kalbėdamas apie į valdančiąją koaliciją pakviestos partijos „Nemuno aušra“ lyderį Remigijų Žemaitaitį, L. Gudžinskas teigė, jog ateityje ir jo dabar pritilusi retorika tęsis.

„Jau nekalbant apie patį R. Žemaitaitį, tokį blogiuką. Jo politikos veikimo būdas yra nuolatos daryti provokacinius pareiškimus. Gal dabar, kai reikia tvirtinti ministrus, gal šiek tiek ir pritils. Bet labai ramiai prognozuočiau, kad po kurio laiko jis vėl darys tuos provokacinius pareiškimus, kas tikrai stabilumo nepridės. Tad ir toms perspektyvoms, apie kurias aš kalbėjau, gali kilti tam tikrų problemų joms išsipildyti“, – antradienio vakarą vykusioje diskusijoje teigė L. Gudžinskas.

„Atsiprašau, kad klydau“

L. Gudžinskas socialiniame tinkle pranešęs, kad LSDP paliekantis dėl socialdemokratų sprendimo sudaryti valdančiąją koaliciją su antisemitizmu kaltinamo R. Žemaitaičio „Nemuno aušra“, atsiprašė už klaidinimą.

„Atsiprašau, kad klydau ir klaidinau per rinkimų kampaniją teigdamas, kad nesudarysime koalicijos su „Nemuno aušra“. Klaidos turi pasekmes. Traukiuosi iš partijos, atsistatydinu iš Solidarumo instituto direktoriaus pareigų“, – feisbuke rašė L. Gudžinskas.

„Partijoje buvau septynerius metus. Visas jėgas skyriau jos atsinaujinimui – formuluoti programines nuostatas, atliepiančias Vakarų socialdemokratijos esmę ir šiuolaikinio pasaulio iššūkius. Buvau vedinas idėjos. Jokių politinių lengvatų ir postų sau nei siekiau, nei jų reikalavau. Šiandien jaučiuosi išsieikvojęs. Paaukojau savęs tiek, kiek turėjau“, – teigia jis.

„Delfi“ primena, kad valdančiąją daugumą po Seimo rinkimų suformavo Seimo rinkimus laimėjusi LSDP, partija „Nemuno aušra“ ir Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“. Nors prieš Seimo rinkimus LSDP lyderė Vilija Blinkevičiūtė sakė būsianti premjerė, po jų teigė, jog ne. Premjeru Seime jau paskirtas LSDP vicepirmininkas Gintautas Paluckas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (27)