aA
„Žinių radijo“ laidoje „Verslo pulsas“ ekonomistas Žygimantas Mauricas pasidalino džiugia žinia – Lietuva, pasak jo, skirtingai nei buvo 2008 metų krizės metu, šiuo metu yra viena geriausiai pasiruošusių galimam ekonominiam sąstingiui iš visų Europos Sąjungos (ES) valstybių.
Žygimantas Mauricas
Žygimantas Mauricas
© DELFI / Andrius Ufartas
Lietuva, priešingai nei 2008 metais, yra turbūt tarp šalių, kurios yra vienos geriausiai pasiruošusių krizei, o tada buvom vieni prasčiausiai pasiruošusių krizei.
Žygimantas Mauricas, ekonomistas

Viešojoje erdvėje pastaraisiais mėnesiais jau ne kartą buvo kalbėta apie lėtėjančias pasaulio ekonomikas ir kaip šis lėtėjimas galėtų paveikti Lietuvą. 2008 metų krizė valstybei smogė ypač skaudžiai, tačiau dabar ekonomistai ramina – panaši situacija neturėtų pasikartoti.

Kilmė


Dalyvaudamas diskusijų laidoje Žygimantas Mauricas užsiminė, kad Europos Sąjunga neturėtų patekti į receciją ir greičiausiai atsipirks stagnacija ir net šis ekonomikos lėtėjimas neturėtų padaryti ypatingos žalos Lietuvai, nes šalis yra žymiai geriau pasiruošusi finansų krizei, nei buvo prieš dešimtmetį. Ekonomisto spėjimu, šiemet būtų realu išlaikyti 2 proc. ekonomikos augimą, todėl vartotojų nuotaikos neturėtų būti labai niūrios.

DELFI nusprendė įsitikinti, ar Ž. Mauricas, kalbėdamas apie Lietuvos pasiruošimą galimai krizei buvo teisus.

Kas tiesa


Susisiekus su ekonomistu, jis pasidalino indikatoriais, Europos Komisijos naudojamais makroekonominio disbalanso procedūros metu. Ši procedūra, įdiegta 2011 metais, Pasaulinės ekonomikos krizės metu, leidžia atidžiau stebėti šalių ekonomikos lygį ir pasiruošimą ekonominiams sukrėtimams ateityje.

Indikatoriai, kuriais nustatomas šalies atsparumas finansų krizėms yra šie:

Einamosios sąskaitos balansas, % nuo BVP

Einamosios sąskaitos balansas parodo, ar šalies tarptautiniai ryšiai yra subalansuoti, koks yra šalies įsipareigojimų užsieniui lygis. Neigiamas balansas padidina šalies įsipareigojimus užsieniui, teigiamas – mažina. „Eurostat“ duomenimis, pirmą 2019 metų ketvirtį Lietuvoje šis rodiklis siekė 2,9 proc., kai 2008 metų pirmą ketvirtį šis rodiklis buvo -22. Lyginant su kitomis ES valstybėmis, dar prastesnis rodiklis buvo tik Bulgarijoje (-25,5) ir Kroatijoje (-22,1). Praėjusių metų Lietuvos rodiklis, lyginant su kitomis ES valstybėmis, yra visiškai normalus ir lenkia šešiolikos kitų ES valstybių balansą.

Tarptautinių investicijų balansas, % nuo BVP

Šis dydis parodo šalies užsienio turtą (jei yra teigiamas) arba įsipareigojimus (jei yra neigiamas).
2019 metų pradžioje Lietuvos įsipreigojimai užsieniui siekė -28,9 proc., kai tuo pačiu laikotarpiu 2008 metais įsipareigojimai dabartinius viršijo beveik du kartus ir siekė – 57,5 proc. Pagal dabartinius įsipareigojimus užsieniui Lietuva užima 11 vietą iš visų ES valstybių. Teigiamas rodiklis 2019 metų pradžioje fiksuotas tik trijose ES valstybėse – Belgijoje, Švedijoje ir Austrijoje.

Realaus efektyvaus valiutos kurso pokytis (trejų pastarųjų metų, lyginant su 42 didžiausiomis prekybos partnerėmis)

Šis rodiklis parodo, ar šalis praranda (teigiamas rodiklis), ar didina (neigiamas rodiklis) savo tarptautinį konkurencingumą. 2018 metais Lietuvoje šis rodiklis siekė 6,4, kai, tuo tarpu, 2018 metais jis buvo 8,9. Pasaulinės finansų krizės metu tarptautinį Lietuvos konkurencingumą paveikė išaugusi infliacija. Tas pats nutiko ir 2018 metais infliacijos šuolio metu, todėl 2018 metų rodiklis reikšmingai nesiskiria nuo 2008 metų rodiklio. Didžiausias tarptautinis konkurencingumas Lietuvoje užfiksuotas 2012 (-6,7) ir 2013 (-0,6) metais.

Darbo jėgos aktyvumo lygis

Didesnis darbo jėgos aktyvumo lygis signalizuoja apie stabilesnę ekonomiką, mažesnį šešėlį ir socialinę atskirtį. 2018 metais šis rodiklis Lietuvoje siekė 77,3 proc. Tai yra beveik 9 proc. didesnis aktyvumo lygis, nei buvo fiksuotas 2008 metais. Laikotarpiu tarp 2008 – 2018 metų darbo jėgos aktyvumo lygis Lietuvoje palaipsniui kilo ir aplenkė ES vidurkį, kuris 2018 metais siekė 73,91 proc.

Tiesioginės užsienio investicijos (sukauptos, % nuo BVP)

Didesnės tiesioginės užsienio investicijos rodo stabilesnę makroekonominę aplinką. Mūsų šalyje tiesioginių užsienio investicijų rodiklis, lyginant su kriziniu laikotarpiu, reikšmingai išaugo ir 2018 siekė 43,4 proc. (kai 2008 metais šis rodiklis sudarė tik 31 proc.).

Žygimantas Mauricas: Lietuva – viena geriausiai pasiruošusių ekonominei krizei visoje ES
© Shutterstock nuotr.

Užsienio prekybos energetiniais produktais balansas

Didesnis šio rodiklio deficitas nurodo didesnę energinę priklausomybę. 2008 metais Lietuvoje šis dydis siekė -5,7, tačiau Lietuvai perėjus prie biokuro šilumos sektoriuje jį pavyko sumažinti ir 2018 metais deficitas siekė tik -4.

Būsto kainų pokytis (3 pastarųjų metų)

Didelis būsto kainų pokytis didina būsto kainų burbulo sprogimo riziką. Tai tampa akivaizdu žvelgiant į 2008 metų statistiką, kuomet šis pokytis siekė 76,7. Palyginti, 2018 metais būsto kainų pokytis Lietuvoje buvo 23,2.

Gyvenamosios statybos sektoriuje sukuriama pridėtinė vertė (% nuo BVP)

Šis rodiklis svarbus tuo, kad gali parodyti, ar šaliai negresia burbulas būsto rinkoje. Kuo didesnė dalis BVP sukuriama statybų sektoriuje, tuo palankesnės sąlygos nekilnojamojo turto burbului formuotis ir sprogti. Kriziniu laikotarpiu gyvenamosios statybos sektoriuje sukuriama pridėtinė vertė sudarė 3,4 proc. nuo BVP, tuo tarpu 2018 metais šis skaičius jau buvo mažesnis ir sudarė 2,7 proc. nuo BVP.

Žygimantas Mauricas: Lietuva – viena geriausiai pasiruošusių ekonominei krizei visoje ES
© DELFI / Kiril Čachovskij

Namų ūkių skolos ir BVP santykis

Didelis namų ūkio įsiskolinimas gali lemti sumažėjusį vartojimą lėtėjant ekonomikai. 2008 metais šis rodiklis Lietuvoje siekė 28,4 proc., o dar kitais metais pasiekė rekordines aukštumas – 32,6 proc. 2015 – 2018 metais namų ūkio skolos ir BVP santykis Lietuvoje stabilizavosi ir atitinkamai siekė 22,3 – 22,8 proc. Šis rodiklis – vienas mažiausių visoje ES. Dar mažesnis namų skolos ir BVP santykis prieš du metus buvo fiksuotas tik Latvijoje, Vengrijoje ir Rumunijoje.

Įmonių skolos ir BVP santykis

Pernelyg didelis įmonių įsiskolinimas ekonominės krizės atveju gali lemti išaugusią neatsiskaitymų ir bankroto riziką. Lyginant su 2008 metais, Lietuvai pavyko reikšmingai sumažinti šį dydį nuo 48,4 proc. iki 33,6 proc. 2018 metais.

Valdžios sektoriaus skolos ir BVP santykis

Valdžios sektoriaus skolos ir BVP santykis – vienas iš nedaugelio rodiklių, kurio nepavyko pagerinti, lyginant su 2008 metų duomenimis. Valdžios sektoriaus įsiskolinimas per dešimtmetį Lietuvoje išaugo dvigubai ir, jei 2008 metais jis siekė 14,6 proc., tai 2018 metais pakilo iki 34,1 proc. Vis dėlto, lyginant su kitomis ES valstybėmis Lietuvoje valdžios sektoriaus įsiskolinimas vis dar yra vienas mažiausių. 2018 metais mažesnę skolą turėjo tik Čekija, Bulgarija, Liuksemburgas ir Estija.

Bankų finansinis svertas (turto ir akcinio kapitalo santykis)
Kuo didesnis šis svertas, tuo mažesnę galią bankai turi iškilusiems nuostoliams padengti. Lietuvai nuo 2008 metų pavyko pagerinti šį svertą. Prieš daugiau nei dešimtmetį jis siekė 14,4, kai 2018 metais – jau tik 10,4.

Skurdo rizikos lygis

Šis rodiklis vienas iš nedaugelio pateiktame sąraše nuo krizės meto ne tik nesumažėjusių, bet išaugusių. 2017 – 2018 metais skurdo rizikos lygis Lietuvoje siekė 22,9 proc., o 2008 metais – 20,9 proc. 2018 metais statistikoje nurodytas skurdo rizikos lygio rodiklis yra didžiausias per visa šalies dešimtmetį ir vienas didžiausių visoje ES (dar didesnis skurdo rizikos lygis šiuo laikotarpiu buvo tik Latvijoje ir Rumunijoje).

Žygimantas Mauricas: Lietuva – viena geriausiai pasiruošusių ekonominei krizei visoje ES

Materialaus skurdo lygis

Lietuvai vis dar nepavyko pažaboti gyventojų skurdo. 2018 metais meterialaus skurdo lygis Lietuvoje siekė 11,1 proc., kai 2008 metais šis rodiklis buvo pakilęs iki 12,5 proc. Tačiau tikruosius finansų krizės padarinius Lietuvos gyventojai pajuto vėliau – 2010 – 2012 metais. Šiuo laikotarpiu meterialaus skurdo lygis mūsų šalyje siekė atitinkamai 19,9 – 19,8 proc. Nepaisant to, kad Lietuvai pavyko sumažinti šį rodiklį, jis išlieka vienas aukščiausių visoje ES. 2018 metais meterialaus skurdo lygis buvo didesnis tik Bulgarijoje, Rumunijoje ir Graikijoje.

Nedarbo lygis

Kaip savo atsakyme komentavo ekonomistas Ž. Mauricas, finsinės krizės metu valstybėse nedarbo lygis išauga, todėl ypač svarbu ekonominio pakilimo laikotarpiu pasiekti kuo mažesnį nedarbo lygį. “Eurostat” duomenimis, nedarbo lygis Lietuvoje 2018 metais siekė 6,2 proc., 2008 metais – 5,8 proc. Taip yra todėl, kad Lietuva krizės padarinius pajuto vėliau, nei kitos šalys. 2009 metais nedarbo lygis Lietuvoje išaugo daugiau nei dvigubai ir siekė 13,8 proc. 2018 metų rodiklis yra geriausias per visa dešimtmetį nuo pasaulinės finansų krizės. Lyginant su kitomis ES šalimis, Lietuva pagal nedarbo lygį yra dvyliktoje vietoje.

Jaunimo nedarbo lygis

Lyginant su 2008 metų statistika, Lietuvai pavyko sumažinti jaunimo nedarbą, kuris krizės metu siekė 13,3 proc., o 2018 metais – 11,1 proc. Tiek krizės metu, tiek 2018 metais jaunimo nedarbo lygis mūsų šalyje buvo maženis už ES vidurkį, kuris prieš du metus siekė 15,2 proc.

Grynasis tarptautinės migracijos balansas (tūkst. Per metus)

Lyginant su krizės metais, Lietuvai pavyko reikšmingai sumažinti emigracijos iš šalies mastą, kuris 2018 metais siekė 16,5 tūkst. gyventojų per metus, o 2018 metais – jau tik 3,3 tūkst. gyventojų per metus.

Lyginant Lietuvos situaciją pastaraisiais metais su tokia, kokia ji buvo 2008 metais, tampa akivaizdu, kad šalis sugebėjo pagerinti absoliučią daugumą rodiklių. Iš septyniolikos punktų liko nepagerinti tik trys – lyginant su kriziniu laikotarpiu Lietuvoje išaugo valdžios sektoriaus skola (tačiau valdžios sektoriaus skolos ir BVP santykis vis dar liko vienas žemiausių visoje ES), padidėjo skurdo rizikos lygis ir nedarbo lygis.

Vis dėlto, pateikti duomenys liudija, kad Lietuvos atsparumas ekonomikos lėtėjimo keliamoms grėsmėms smarkiai išaugo ir kai kuriose srityse net aplenkė ES valstybių vidurkį. Taigi, galima teigti, kad kalbėdamas apie tai, kad Lietuvą galima priskirti prie vienų geriausiai pasiruošusių finansų krizei ES valstybių Ž. Mauricas buvo teisus.

  • Šaltiniai
  • Ekonomisto Žygimanto Maurico pateikti duomenys
  • „Eurostat“ duomenys
  • Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos duomenys
  • „Žinių radijo“ laida „Verslo pulsas“
Įkelti
* privalomi laukai
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(3 žmonės įvertino)
3.3333

Top naujienos

Dailius Dargis | D+

16 valandų su savo pagrobėju praleidęs žinomas Lietuvos aktorius papasakojo, kaip viskas vyko: aš tapau jo savotišku pagalbininku

Nepriklausomos Lietuvos istorijoje buvo kelios, tačiau plataus atgarsio sulaukusios įkaitų...

Psichologė pasakė, kada santuokoje jau laikas sukti skirtingais keliais: svarbu viską matyti skaidriai (25)

Kai lyčių stereotipai trinami laikmečio ar kitų procesų, kuo gi skiriasi vyras ir moteris? O...

Iš COVID-19 duomenis nagrinėjančių ekspertų – nerimo ženklai: kertasi dvi pandemijos (26)

Kai Ziyado Al-Aly vadovaujama tyrimų grupė pranešė jam, kaip dažnai diabetas kerta...

Restoranuose drastiškai trūksta darbuotojų: sugrįžusieji iš prastovų susirenka išmokas ir patraukia kitur (175)

Neseniai atsidarius lauko terasoms, maitinimo įstaigos jau jaučia darbuotojų stygių. Pusę metų...

Mirė garsi virtuvės šefė, „barbekiu mama“ Halina Bovševič (140)

Gegužės 9-ąją nuo koronaviruso mirė žinoma virtuvės šefė, barbekiu mama vadinta Halina...

Nepavykęs Kremliaus noras įgelti: lietuviai, rinkitės – ginklai arba vakcinos (522)

Lietuvos kariuomenės įsigijimai visada buvo ir išliko Kremliaus propagandistų dėmesio centre: tai...

Pavydas poroje: kada jis santykius griauna, o kada jiems padeda? (5)

Meskite į mane akmenį tie, kas niekada nejautė pavydo. Iš tiesų šis jausmas mus lydi nuo...

Gydytojas įvardijo, koks skausmas mus labai sendina: patarė nedelsti du skaičiai parodys, ar efektyviai sportuojate (14)

Pradėdami sportuoti, ypač vidutinio ir vyresnio amžiaus žmonės, sporto salėje kartais nesupranta...

Orijus Gasanovas papasakojo, kodėl dabar pats geriausias laikas keliauti: stebina prabangių viešbučių kainos ir galimybės (4)

Dabar, kai pasaulis stengiasi išsivaduoti iš COVID–19 sukeltos pandemijos, vis dažniau iškyla...

Kraupiai atrodantis prietaisas 1925-aisiais turėjo keistą paskirtį: tai – „Izoliatorius“ (2)

Susikaupti neleidžiančius išorės trukdžius pašalinantys įtaisai yra nepaprastai paklausūs: jei...