aA
Naujas valstybės biudžeto projektas sulaukė kritikos. Politikų teigimu, jo neužteks gyvybiškai svarbioms valstybės problemoms spręsti, be to, Lietuva ir vėl išsiskirs iš kitų Europos Sąjungos (ES) valstybių neišnaudotomis galimybėmis.
Rasa Budbergytė
© DELFI / Domantas Pipas

Ateinantį antradienį, gruodžio 17 dieną, planuojama paskutinį kartą balsuoti dėl naujojo valstybės biudžeto projekto. Pastarosiomis savaitėmis jis išprovokavo kritikos bangą tiek politikų, tiek kitų svarbių valstybės veikėjų tarpe. Pirmadienį Seime vykusioje diskusijoje „2020 m. biudžetas – kuriam gerovės valstybę ar chaosą?“ jos negailėjo ir Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos seniūnė Rasa Budbergytė.

Sąlyginis pajamų ir turto apmokestinimas Lietuvoje yra vienas iš blogiausių. Šių mokesčių ir BVP santykis lyginant su ES vidurkiu šalyje yra dvigubai mažesnis.
Rasa Budbergytė, Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos seniūnė

Kilmė


Kalbėdama apie naują valstybės biudžeto projektą Seimo narė apgailestavo, kad šis biudžetas nepalieka jokių vilčių mažinti socialinę atskirtį, didinti mokytojams, gydytojams, ugniagesiams ir kitų profesijų atstovams atlyginimų. Šiems darbams nuveikti siūlomas biudžetas, pasak R. Budbergytės, yra per mažas.

Politikė taip pat akcentavo neišnaudotą galimybę pateikti mokestinius siūlymus didinti biudžeto pajamas iš kapitalo. Jos teigimu, pajamų ir turto apmokestinimas Lietuvoje yra vienas iš blogiausių, o šių mokesčių ir BVP santykis yra dvigubai mažesnis už Europos Sąjungos (ES) vidurkį.

Kas tiesa


Susisiekus su R. Budbergyte ir paprašius pagrįsti savo teiginį, politikė pasidalino šių metų spalio 30 dieną BNS skelbtu pranešimu. Jame komentuojama „Eurostat“ skelbta statistika apie tai, kiek pajamų iš mokesčių surenka Europos šalys. Lietuva pagal šį rodiklį praeitais metais užėmė 25-ą vietą iš 28 valstybių.

Visos ES mokesčių ir BVP vidurkis 2018 metais vidutiniškai siekė 40,3 proc. tuo tarpu Lietuvoje šis santykis buvo beveik dešimčia procentų mažesnis ir siekė tik 30,5 proc. Dar mažesnis mokesčių ir BVP santykis buvo tik Airijoje (23 proc.), Rumunijoje (27,1 proc.) ir Bulgarijoje (29,9 proc.). Tuo tarpu sąrašo pradžioje atsidūrusiose Prancūzijoje, Belgijoje ir Danijoje surenkamų mokesčių ir BVP santykis, atitinkamai, siekė 48,4 proc., 47,2 proc. ir 45,9 proc.

Pagal santykinį pajamų ir turto apmokestinimą visose ES valstybėse Lietuva taip pat liko trečia nuo pabaigos. Pajamų ir turto mokesčių bei BVP santykis mūsų šalyje siekė tik 5,7 proc. – daugiau nei du kartus mažiau už ES vidurkį (13,2 proc.).

Be šių statistinių duomenų R. Budbergytė, pagrįsdama savo teiginį, taip pat pasidalino 2016 metais VGTU atliktu apmokestinimo teisingumo ir socialinės atsakomybės Lietuvoje tyrimu. Prieš kelis metus atliktame tyrime konstatuojama, jog Lietuvoje, palyginti su kitomis ES valstybėmis, mokesčių našta yra maža, tačiau tokia mokestinė santvarka vis tiek neužtikrina socialinio teisingumo ir lygybės.

„Įvertinus taikomus mokesčių tarifus, galima teigti, kad šalyje egzistuoja šešėlinė ekonomika. Šį faktą patvirtina bankų analitikai bei nepriklausomi ekspertai. Taip pat pastebima, kad apmokestinimo našta yra pasiskirsčiusi nevienodai: vartojimo mokesčiai Lietuvoje yra labai artimi ES vidurkiui, tačiau kapitalo mokesčiai yra perpus mažesni.“ – rašoma tyrime.

Tyrimo autoriai įžvelgė paradoksą tarp to, kad kapitalo mokesčių bazė (įmonių veiklos perteklius, palūkanos, draudimo nuosavybės polisų turėtojų pajamos, renta, dividendai), nuo kurios skaičiuojami mokesčiai Lietuvoje 2013 metų „Eurostat“ duomenimis buvo viena didžiausių ES ir siekė 37,4 proc. BVP, kai, tuo tarpu, daugumoje ES bloko valstybių šis santykis svyravo tarp 20 ir 35 proc.

Tačiau šis didelis mokestinis potencialas Lietuvoje neišnaudojamas dėl mažo nominalaus mokesčio tarifo (15 proc.) ir įvairiausių apmokestinimo išimčių.

Panašios išvados pateikiamos ir 2019 metų Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ataskaitoje. Joje Lietuvos mokestinė sistema lyginant su EBPO vidurkiu, charakterizuojama keturiais punktais:

  • Gerokai didesnės pajamos gaunamos iš socialinio draudimo įmokų ir didesnės pajamos iš pridėtinės vertės mokesčių;
  • Pajamos iš prekių ir paslaugų mokesčių (be PVM / GST) prilygsta EBPO vidurkiui;
  • Mažesnė pajamų dalis gaunama iš įmonių pajamų ir prieaugio mokesčių bei turto mokesčių ir žymiai mažesnės pajamos gaunamos iš gyventojų pajamų, pelno ir prieaugio mokesčių;
  • Negaunama jokių pajamų iš darbo užmokesčio mokesčių.


Remiantis šiais duomenimis, galima teigti, kad R. Budbergytės išsakyta kritika mokesčių Lietuvoje klausimais yra teisinga – pajamų ir turto apmokestinimas Lietuvoje, lyginant su ES vidurkiu, iš tiesų yra daugiau nei dvigubai mažesnis. Tokia sistema ne tik nepadeda pritraukti reikiamų lėšų į valstybės biudžetą, bet ir didina socialinę gyventojų atskirtį.

Įkelti
* privalomi laukai
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(7 žmonės įvertino)
3.2857

Top naujienos

Saulius Skvernelis: nekaltinu prezidento, bet tai panašu į diskriminaciją tautiniu pagrindu (50)

Kalbėdamas apie prezidento ir opozicijos kritiką susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus...

Pangoniui „Klaipėdos kartoną“ pardavęs Avulis pasisakė apie taršos skandalą: mato kitą versiją (22)

Prieš kurį laiką paaiškėjus, kad „ Grigeo Klaipėda“ galimai į Kuršių marias leido...

Istorinis pasiekimas: pergalės fone Sabonis pirmas iš lietuvių NBA surinko trigubą dublį (4)

Domantas Sabonis tapo pirmuoju istorijoje Lietuvos krepšininku, kuriam per NBA rungtynes pavyko...

Sausus orus keis vėjuoti ir drėgni (6)

Pirmadienio dieną toliau vyraus sausi orai . Šalies rytinius ir pietinius rajonus dengs gana storas...

The Economist

Ekonomistai bando suvokti, kodėl daugėja amerikiečių „mirštančių iš nevilties“

Norint suprasti „mirtis iš nevilties“ reikės į problemą pažvelgti naujai.

Ineta Stasiulytė atvirai: apie sunkiai širdyje rastą vietą Ščiogolevaitei, kas išgelbėjo santykius su Meškausku ir planus vestuvėms N-18 (1)

Šįkart DELFI TV laidos „ Nepatogūs klausimai su Radistais “ viešnia – Ineta Stasiulytė ....

Gamtininkas: vilkai nebe tie, kaip prieš kelis dešimtmečius (1)

Vilkų Lietuvos miškuose daugėja ir jau gaunami pirmieji pranešimai apie tai, kad šis žvėris...

Paluckas sulygino konservatorius su „valstiečiais“: visuomenę skaldo siekdami politinių išskaičiavimų (68)

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Gintautas Paluckas sako, kad „valstiečiai“...

Ekonominių netikėtumų neišvengsime: įvardytos septynios didžiosios rizikos

„ Citigroup Inc.“ prognozuoja, kad prekių pasaulinio augimo perspektyvos, ypač besivystančiose...

Rusija ir vėl melavo: šalia Lietuvos dislokuoti pajėgumai kelia didesnį pavojų, nei manyta (1152)

Vienas netaiklus šūvis ir dešimtmečio senumo paslaptis, o kartu ir Kremliaus melas subyrėjo į...