Mes turime sausuolių ir išdžiūvusių medynų gerokai daugiau nei kitos šalys. Tai rodo, kad mes tikrai naudojame ribotą kiekį ir daug paliekame gamtai.
Kęstutis Mažeika, Aplinkos ministras

Kilmė


Į prieštaringą K. Mažeikos sprendimą atšaukti Punios šilo gamtinio rezervato praplėtimą nepalankiai sureagavo ne tik L. Andriulis, savo Facebook paskyroje Aplinkos apsaugos ministeriją, urėdijas ir miškininkus išvadinęs korupcijos persisunkusiais „žemiausio šliaužiojimo bebriniais kirminais“, tokiam ministro poelgiui kritikos negailėjo ir buvęs Aplinkos ministras Kęstutis Navickas, dirbęs prie šio projekto įgyvendinimo.

Sustabdęs projekto vykdymą, K. Mažeika teigė, esą jį kuriant bendruomenei, gyvenančiai aplink vieną seniausių Lietuvos miškų, nebuvo skirta pakankamai dėmesio, o rezervato teritorijos išplėtimas neva atimtų teisę gyventojams lankytis girioje, joje uogauti bei grybauti.

Mitą, esą įgyvendinus projektą vietos gyventojai negalės jame nei grybauti, nei uogauti, sugriovė GRYNAS.lt kalbinta Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) direktoriaus pavaduotoja Rūta Baškytė. Pasak jos, rezervato teritorijos išplėtimas atimtų teisę miške vykdyti ūkinę veiklą, atlikti kirtimus, vykdyti statybas, tačiau šalia šilo gyvenantiems žmonėms toks statusas numato išimtis grybauti ir uogauti, taigi, bendruomenė mišku naudotis galėtų ir įgyvendinus projektą.

Reaguodamas į visuomenės pasipiktinimą ir L. Andriulio viešą pareiškimą, K. Mažeika pasitelkė kitus argumentus. Pasak jo, Lietuvoje miškų ištekliai ir taip naudojami labai atsakingai ir ribotai, o tai parodo mūsų miškuose esančių sausuolių ir išdžiūvusių medynų skaičius.

DELFI nusprendė įsitikinti, ar tikrai Lietuvos miškuose esantis negyvos medienos kiekis gerokai lenkia kitų šalių rodiklius.

Kas tiesa


Susisiekus su ministru K. Mažeika ir paprašius pateikti jo teiginį pagrindžiančių įrodymų, ministras atsakė rėmęsis oficialiosios statistikos duomenimis, kuriuos tarptautiniu mastu pateikia Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO). „Europos miškų būklė 2015“ pateiktoje lentelėje nurodoma, kad Lietuvos miškuose sukauptos negyvos medienos kiekis 2010 metais siekė 23 m3/ha. Remiantis šiuo rodikliu, daugiau sausuolių yra tik Šveicarijos (23,4 m3/ha), Latvijos (23,5 m3/ha), Prancūzijos (24 m3/ha) ir Slovakijos (28,2 m3/ha) miškuose. Visose kitose duomenis pateikusiose Europos šalyse registruotas mažesnis negyvos medienos skaičius.


Tiesa, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad Lietuva iš šių šalių vienintelė nepateikė duomenų, kiek sausuolių sudaro stovintys ir kiek – nuvirtę medžiai. Negyvos medienos skaičiumi siekiant nustatyti, ar šalyje yra pakankamai senų miškų, šis rodmuo svarbus, nes į sausuolių kategoriją patenka ne tik natūraliai brandą pasiekę ir nykti ėmę medžiai, bet ir audrų ar kitų gamtos kataklizmų išversti sveiki individai.

K. Mažeika taip pat pareikė miško naudojimo intensyvumą parodančius rodiklius – iškertamos medienos kiekio santykį su medienos prieaugiu. Remiantis Valstybinės miškų tarnybos 2018 metų duomenimis, kasmet Lietuvos miškuose (skaičiuojant ne tik naudojamus, bet visos šalies miškus) priauga apie 20,5 mln. m3 medienos. Visas iškertamos medienos kiekis nuo bendrojo medienos prieaugio visuose šalies miškuose šiuo metu siekia apie 60 proc. (įskaitant ir dalies sausuolių paėmimą); miškuose, skirtuose tik medienos gavybai – 71 proc. Kasmet mūsų šalyje kertama mažiau nei 1,5 proc. medienos išteklių, taigi, lyginant su kitomis šalimis Lietuva miškus naudoja taupiai. Panašiu intensyvumu miško išteklius naudoja Vokietija, Austrija, Ispanija ir Kroatija.

Vis dėlto, nors iškertamo miško kiekis neviršija racionalaus miško naudojimo ribos (neracionaliu jis laikomas, kai iškertama 90 – 95 proc. nuo bendrojo miško prieaugio), negalima sakyti, kad Lietuvoje kirtimai vykdomi neintensyviai.

Europos aplinkos agentūros duomenimis, Lietuvoje iškertamos medienos kiekio santykis su medienos prieaugiu 2010 metais siekė 78,3 proc. Palyginti, Latvijoje šis santykis buvo 65,2 proc., Estijoje – 63,7 proc., vadinasi, iš visų trijų Baltijos valstybių Lietuvoje miškas naudojamas intensyviausiai.


Tuo tarpu taupiausiai (ir pastoviausiai) miško išteklius Europos Sąjungoje naudoja Bulgarija (48,5 proc.), Olandija (47,3 proc.), Italija (39,2 proc.), Slovėnija (37,1 proc.), o daugiausia miškų iškertama Švedijoje (101,8 proc. nuo metinio prieaugio), Austrijoje (93,5 proc.), Čekijoje (85,2 proc.).