„Šokiruojančioje naujoje ataskaitoje apie K19 vakcinas buvo nustatyta, kad Pfizer koronaviruso vakcina turi ilgalaikį poveikį sveikatai, kuris anksčiau nebuvo atskleistas, įskaitant „ALS, Alzheimerio ir kitas neurologines degeneracines ligas“, – rašoma socialiniame tinkle „Facebook“ patalpintoje žinutėje.

Šalia jos įrašyta nuoroda į straipsnį apie šių metų sausio mėnesį žurnale „Microbiology & Infectious Diseases“ pasirodžiusią amerikiečių imunologo Johno Barthelowo Classeno apžvalgą. J. Bartas Classenas gerai žinomas visiems aršiausiems skiepų priešininkams ir jau anksčiau yra garsėjęs klaidingais pareiškimais apie vakcinas.

Šį kartą J. Bartas Classenas ėmėsi įrodyti iRNR tipo vakcinų nuo COVID-19 (tokios yra šiuo metu Europos Sąjungoje vartoti patvirtintos „Pfizer / BioNTech“ ir „Moderna“ kurtos vakcinos) ryšį su neurodegeneracinėmis ligomis – priono ligomis, Alzheimeriu ir ALS. Straipsnio autorius teigia, kad būtent šio tipo vakcinos pakeičia baltymus taip, kad susidaro sąlygos prioniniams baltymams atsirasti.

Prionai – tai nenormaliu būdu susilankstę baltymai. Susijungę su normaliais baltymais smegenyse jie sukelia neteisingą kitų baltymų susilankstymą. Amerikos mokslo ir sveikatos taryba straipsnyje siūlo šį procesą įsivaizduoti, kaip popieriaus lankstymo meną. Kad baltymas veiktų, jis turi būti tam tikru būdu sulankstytas.

Tokiu būdu nesulankstytas baltymas yra bevertis. Pavyzdžiui, iš popieriaus lapo galima išlankstyti popierinę gervę. Ją galima įsivaizduoti, kaip teisingo sulankstymo pavyzdį.

Tuo tarpu prionai yra neteisingai sulankstyti baltymai, kas atitiktų, pavyzdžiui, popierinę gervę nulaužtu sparnu. Blogiausia yra tai, kad prionai priverčia ir kitus baltymus susilankstyti neteisingai, taigi, šalia gervės nulaužtu sparnu esančios kitos gervės taip pat tampa tokiomis – nulaužtu sparnu.

Ko gero geriausiai žinoma prionų liga yra karvių pasiutligė arba kempinligė, kuri, valgant užkrėstą galvijų mėsą, gali persiduoti ir žmonėms. Šis smegenų pažeidimas sukelia demenciją, kūno kontrolės praradimą ir galiausiai baigiasi mirtimi.

Tačiau baimintis dėl vakcinų ir tokių neurodegeneracinių susirgimų neverta – tyrimo autorius J. Bartas Classenas savo išsakytų teiginių nepagrindžia jokiais įrodymais, o jo tyrimą Amerikos mokslo ir sveikatos taryba pavadino visiška spekuliacija, atkreipdama dėmesį į tai, kad tyrimo autorius, nors tvirtina analizavęs vakcinas, nepateikia jokio aprašo, kokiais instrumentais buvo naudotasi atliekant jų tyrimus, nei kokiu būdu vakcinos buvo analizuotos.

Žurnalistų paprašytas paaiškinti, kaip pavyko prieiti tokių išvadų, mokslininkas taip pat nepanoro bendrauti, „PolitiFact“ žurnalistams tiesiog atsakęs, kad jo straipsnis „kalba pats už save“.

Svarbu ir tai, kad nei „Pfizer / BioNTech“ kurtos vakcinos, nei „Moderna“ vakcinos klinikinių bandymų metu nebuvo užfiksuotas nei vienas J. Barto Classeno tyrime minimas susirgimas. Šiuose bandymuose, atitinkamai, dalyvavo 43 448 ir 28 207 žmonės, nei vienam kurių nepasireiškė minimi neurodegeneraciniai sutrikimai.

Maža to, J. Bartas Classenas jau ir anksčiau buvo patekęs į žurnalistų akiratį dėl savo melagingų pareiškimų pandemijos ir skiepų tema.

Pavyzdžiui, oficialioje jo internetinėje svetainėje talpinamas trumpas dviejų pastraipų tekstas su melaginga antrašte, kuria teigiama, kad „COVID-19 protrūkis iš tiesų gali būti biologinio ginklo ataka, siejama su 2001 metų juodligės protrūkiu JAV“. Tas pats mokslininkas 2017 metais vakcinas klaidingai susiejo su diabetu ir nutukimu, nors mokslinė bendruomenė tokias sąsajas neigia.

Dėl tokių savo teiginių viešojoje erdvėje J. Bartas Classenas neretai pavadinimas „antivakseriu“, o jo tyrimais mielai dalinasi bendraminčiai, pavyzdžiui, Robertas F. Kennedis jaunesnysis, taip pat smarkiai prisidedantis prie neigiamos nuomonės apie vakcinas formavimo.

Dar vienas argumentas, kodėl nereikėtų pasikliauti J. Barto Classeno išvadomis apie vakcinų ryšį su neurodegeneracinėmis ligomis yra tas, kad jo straipsnis išspausdintas abejotinos reputacijos moksliniame žurnale.

„Microbiology & Infectious Diseases“ yra laisvai prieinamas mokslinis žurnalas, neindeksuojamas „PubMed“. Jo leidėjas – „SciVision Publishers“ – įvardijamas kaip potencialiai grobuoniškas, tai reiškia, kad leidėjas orientuotas į pelną kur kas labiau, nei į objektyvios recenzuotos mokslinės informacijos pateikimą.

Remiantis šia informacija galima teigti, kad J. Barto Classeno straipsnis, kuriame vakcinos nuo COVID-19 siejamos su neurodegeneraciniais sutrikimais nėra patikimas informacijos šaltinis – straipsnio autorius nepateikia aiškių įrodymų, kaip jam pavyko gauti tokius rezultatus, tyrime nėra informacijos, kokiu būdu mokslininkas tyrė vakcinas.

Be to, šis mokslininkas viešojoje erdvėje kryptingai formuoja prieš skiepus nutaikytą nuomonę ir jau anksčiau yra dalinęsis vakcinų naudą neigiančia informacija.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (31)