Prieš kelerius metus skiepai tapo tikru socialinių tinklų siaubu: nepaisant to, kad mokslo bendruomenė skiepus laiko labai svarbiu žmonių sveikatos faktoriumi, socialiniuose tinkluose imta aiškinti, kad skiepai – kenkia.
Lapkričio 12 dieną vienas lietuvis pasidalino įrašu feisbuke. Šis susilaukė nemažo pasisekimo – daugiau nei 100 lietuvių sutiko su tautiečio mintimis. Įraše aiškinama, kad skiepai žaloja ir žmogui skiepų nereikia.
„Ilgalaikis imuniteto slopinimas vakcina yra gerai žinomas FAKTAS, kuris buvo ne kartą aprašytas mokslinėje literatūroje. Tėvai dažnai teigia, kad skiepai yra tarsi „čiaupo atsukimas“ - vaikas pradeda nuolat kęsti vidurinės ausies uždegimą, tonzilitą, bronchitą, tracheitą, nustoja sėdėti, vaikščioti ir praranda anksčiau įgytus kalbos įgūdžius. To nenori matyti tik tie, kurie užsidirba skiepams.
Jei žmogus turi sveiką imunitetą, jis savarankiškai susitvarkys su bet kokia infekcija, nes įprastas apsauginis žmogaus kūno psi laukas neigiamai veikia bet kokią infekciją ir sukuria labai nepalankias sąlygas daugumos gyvų organizmų vystymuisi.
Dėl to, ką pasakė kiekvieno mąstančio tėvo „standartai“, turėtų būti įstatymas: kreiptis į gydytojus tik tada, kai to reikia. SVEIKAM VAIKYI POLIKLINIKOJE NIEKO NEDARYTI!
Skiepai yra NESVEIKI ir pagal apibrėžimą NEGALI PAGERINTI jūsų sveikatos. Jie gali tai tik pabloginti, o tai dažnai nutinka!
Tyrimai parodė, kad ANTIKODŲ, kurių gamyba yra skiepijimo tikslas, BUVIMAS NETINKA APSAUGAI NUO LIGŲ !!! Skiepai nereiškia - apsaugos! Vakcina paruoštą lėtinėms ligoms išsivystyti!“, – teigia vyras, kalba neredaguota. Įrašo autoriaus išsakyti teiginiai – melagingi. Kadangi tekste yra net keli melagingi faktai, paneigsime tik dalį jų.
Melas
Pradėkime nuo akivaizdaus melo – įrašo autorius tikina, kad „ilgalaikis imuniteto slopinimas vakcina yra gerai žinomas faktas“. Vakcina neslopina imuniteto, o kaip tik suteikia galimybę imuninei sistemai susipažinti su infekcija ir saugiai įgyti antikūnų.
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) Pasauliniame 2011–2020 m. vakcinacijos veiksmų plane primenama, kad skiepijimai yra ir turėtų būti pripažįstami ne tik kaip esminė žmogaus teisės į sveikatos priežiūrą dalis, bet ir kaip asmens, visuomenės ir valdžios pareiga, nes skiepijimai kasmet padeda išvengti 2,5 milijonų žmonių mirčių.
Kaip nurodoma Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro internetiniame puslapyje, vakcina yra laikoma saugiausia ir patikimiausia apsauga nuo gyvybei pavojingų užkrečiamųjų ligų (infekcijų). „Taip apsaugomas ne tik kiekvienas žmogus, bet ir sukuriama saugi aplinka visuomenei. Kiekviena vakcina yra skiriama apsaugoti žmogaus organizmą nuo konkrečios ligos/infekcijos visą gyvenimą arba tam tikrą laikotarpį. Pavyzdžiui, gripo vakcina – vienam gripo sezonui, difterijos – 5-10 metų“, – rašoma ULAC puslapyje.
ULAC specialistai teigia, kad skiepų efektyvumas siekia nuo 90 iki 99 procentų ir nurodo tris svarbiausias priežastis, kodėl būtina skiepytis:
- Kai kurios ligos yra plačiai paplitusios, todėl sprendimas neskiepyti gyventojų reiškia prisiimti šios ligos riziką.
- Kai kurios infekcijos vis dar cirkuliuoja aplinkoje. Susirgimai šiomis infekcijomis pasitaiko retai. Sumažėjus skiepijimų (imunizacijos) apimtims, galimi šių ligų protrūkiai su gyvybei grėsmingomis komplikacijomis. Pvz., JAV praėjusio amžiaus VIII dešimtmečio pabaigoje ir IX dešimtmečio pradžioje sumažėjus vakcinacijos nuo tymų apimtims, registruotą virš 100 tymų sąlygotų mirčių, į ligonines buvo paguldytą 11 tūkst. asmenų.
- Išsivysčiusiose šalyse kai kurios ligos išnyko (pvz., tuberkuliozė, difterija), tačiau kituose pasaulio regionuose jos ir toliau sukelia protrūkius. Atsižvelgiant į didelį tarptautinių kelionių mastą, šias ligas keliautojai gali labai lengvai įvežti į bet kurią kitą šalį.
Įrašo autorius teigia, kad žmogaus imunitetas savarankiškai gali susitvarkyti su liga ir kalba apie „psi lauką“. Apie šį lauką verta paminėti tik tiek, kad tai yra pseudomokslas, kuris neturi jokių moksliniais tyrimais grįstų įrodymų.
Kaip nurodoma ULAC internetiniame puslapyje, nustatyta, kad „natūrali“ infekcija dažnai sukelia geresnį imunitetą nei vakcinacija. Natūrali infekcija dažniausiai sukelia imunitetą po vieno infekcijos epizodo, o vakcinos gali reikėti kelių dozių. Pvz., difterijos, stabligės, kokliušo, hepatito B ir poliomielito vakcina yra skiriama mažiausiai tris kartus.
„Tačiau skirtumas tarp vakcinacijos ir natūraliai persirgtos ligos yra už imunitetą mokama „kaina“. Už vakcinaciją mokama „kaina“ yra kelių injekcijų sukeltas nepatogumas ir kartais skaudanti ranka. Už kiekvieną natūralią infekciją mokama „kaina“, dažniausiai, yra gerokai didesnė: pvz., natūralios poliomielito infekcijos sukeltas paralyžius, psichinio vystimosi sulėtėjimas po natūralios Hib infekcijos, kepenų funkcijos sutrikimai po natūralios hepatito B infekcijos, kurtumas po natūralios parotito infekcijos ar plaučių uždegimas po natūralios vėjaraupių infekcijos“, – rašo ULAC.
Dažnai prieš skiepus nusiteikę asmenys baiminamasi ne ligos sukėlėjo, o sudėtinių vakcinos medžiagų, galimų šalutinių reakcijų. Tačiau medikai ir mokslininkai yra ne kartą paaiškinę, kad sudėtis nėra pavojinga, o šalutinis poveikis pasireiškia – retai. Štai Lietuvoje Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centre kasmet registruojama iki 50 nepageidaujamų reakcijų į imuninius vaistinius preparatus po maždaug 800 tūkstančių tokių preparatų pavartojimo epizodų. Tai reiškia, kad tik tėra 0,006 proc. tikimybė, jog jūsų vaikui ar jums pasireikš nepageidaujama reakcija.
Įrašo autorius mini ir kažkokius antikodus. Esą kažkokie tyrimai parodė, kad „antikodų, kurių gamyba yra skiepijimo tikslas, buvimas netinka apsaugai nuo ligų“. Veikiausiai autorius turėjo omenyje terminą antikodonas.
Nepaisant autoriaus bandymų paaiškinti, kad skiepai sukelia lėtines ligas, viena aišku – tai nėra tiesa. Kaip nurodo ULAC, specifinė, efektyviausia infekcinių ligų profilaktikos priemonė – skiepai. Skiepijimų efektyvumas, saugumas, įtaka užkrečiamosioms ligoms yra senai įrodyta, nuolat atliekami tyrimai ir publikuojami rezultatai.
Šaltiniai:
- http://www.ulac.lt/lt/dazniausiai-uzduodami-klausimai-apie-skiepus
- https://www.who.int/news-room/facts-in-pictures/detail/immunization
