Viena „Facebook“ vartotoja, kurios žinutė straipsnio rašymo metu buvo pasidalinta 692 kartus, ragino žmones kelti klausimą, kokiu pagrindu ribojamas žmonių judėjimas tarp savivaldybių ir uždaromas smulkusis verslas.
Žinutėje ji rašo: „Nežinau, kaip jums, bet man atrodo, kad jau pats laikas garsiai kelti klausimą, kokiu pagrindu ribojamas mūsų judėjimas tarp savivaldybių? Ar jis teisėtas? (Neteisėtas, nes galimas tik paskelbus nepaprastąją padėtį) Kodėl gali dirbti didieji prekybos centrai, o smulkus verslas privalo užsidaryti? Ten tikrai didesnė rizika užsikrėsti, nei maximose? Kas Lietuvoje aukščiau- įsakymai ar Konstitucija? Dalinamės, lai klausantys išgirsta.“
Tačiau, įsigilinus į šiuo metu Lietuvoje galiojančius įstatymus, akivaizdu, kad pranešimo autorė klysta – šiuo metu priimti apribojimai, kuriais siekiama suvaldyti COVID-19 plitimą, yra galiojantys ir teisėti.
Karantino metu galima riboti žmonių judėjimą tarp savivaldybių
Lietuvoje karantiną ir jo metu leistinus ribojimus apibrėžia Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymas. Jame pateikiamas toks karantino apibrėžimas:
„Karantinas – specialus užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės priemonių taikymo režimas, nustatomas atskiriems objektams (toliau – riboto karantino objektai) ar apkrėstose teritorijose (toliau – teritorijų karantinas), kai registruojami nežinomos kilmės užkrečiamųjų ligų sukėlėjų paplitimai arba ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų atvejai, taip pat pavojingų užkrečiamųjų ligų protrūkiai ar epidemijos.“
21-ame to paties dokumento straipsnyje nurodoma, kokie žmonių judėjimo suvaržymai gali būti taikomi paskelbus karantiną ir siekiant suvaldyti ligos protrūkį. Tarp karantino režimo priemonių įvardijama ir galimybė „riboti arba laikinai uždrausti gyventojų išvykimą už jų gyvenamosios vietos savivaldybės ribų ir judėjimą joje bei ne Lietuvos Respublikos piliečių atvykimą į Lietuvos Respublikos teritoriją“.
Taigi, tam, kad būtų įvesti laikini ribojimai judėti tarp savivaldybių paskelbti nepaprastosios padėties nereikia. Visai kas kita būtų prireikus įvesti dar griežtesnius judėjimo ribojimus, nei galiojantys šiuo metu, pavyzdžiui, komendanto valandą. Tokio ribojimo įvedimui jau būtų reikalingas nepaprastosios padėties paskelbimas.
Prekiauti neuždrausta, tačiau tik bekontakčiu būdu
„Facebook“ pasirodžiusioje žinutėje taip pat klausiama, kodėl leidžiama dirbti didiesiems prekybos centrams, kai, tuo tarpu, smulkusis verslas privalo užsidaryti. Tačiau šis teiginys – ne visiškai teisingas.
Remiantis šiuo metu galiojančiais apribojimais nėra reikalaujama, kad smulkusis verslas užsidarytų. Užsidaryti turėjo tik fizinės parduotuvės, kuriose prekiaujama ne būtinosiomis prekėmis, tačiau tai netrukdo užsiimti smulkiąja prekyba ne maisto prekėmis internetu, telefonu ar per socialinius tinklus, prekes atsiimant atsiėmimo punkte ar pristatant į namus. Kaip dar gruodžio mėnesį komentavo Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, „Tie atsiėmimo punktai gali nebūti labai sudėtingi – prie savo krautuvės durų galima įrengti bekontaktį atsiėmimo punktą. Prekyba nuotolinėmis, bekontaktėmis priemonėmis yra leidžiama Lietuvoje“.
Nepaisant to, neneigiama, kad šiuo metu smulkusis verslas išgyvena sudėtingus laikus, todėl, kaip „Žinių radijuje“ kalbėjo Seimo vicepirmininkas Vytautas Mitalas, jau nuo vasario mėnesio gali būti svarstoma atlaisvinti kai kuriuos karantino ribojimus. „Prekybininkai turėtų atsistoti į laipsniško atidarymo eilę. Sektorius – didelis, o smulkiųjų verslininkų yra pakankamai nemažai, didelė jų dalis turi galimybių prekiauti – vystyti veiklą su įėjimu iš lauko. Prie pirmosios grupės, kuriuos atlaisvinimas galėtų paliesti, manau, smulkieji prekybininkai galėtų atsidurti, jei per artimiausią laikotarpį nepamatysime atkritimo ir nepamatysime, kad į Lietuvą atkeliauja pavojingos ir užkrečiamos naujos viruso atmainos“, – komentavo V. Mitalas.
Remiantis šia informacija galima teigti, kad internete pasirodę kaltinimai, esą šiuo metu galiojantys apribojimai yra neteisėti, neturi pagrindo. Remiantis Lietuvoje galiojančiu Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymu, karantino metu galimi laikini žmonių judėjimo tarp savivaldybių suvaržymai. Taip pat, siekiant pažaboti ligos protrūkį, Vyriausybė gali nustatyti karantino režimo priemones, susijusias su ūkinės veiklos apribojimais.
- Šaltiniai
- Lietuvos Respublikos nepaprastosios padėties įstatymas; e-seimas.lrs.lt
- Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymas; e-seimas.lrs.lt
- Ar parama verslui – pakankama?; ziniuradijas.lt
- Armonaitė: smulkioji ne maisto prekyba galima, jei tai daroma bekontakčiu, saugiu būdu; delfi.lt
