Portale „Būkime vieningi“ paskelbtas Vaido Žemaičio straipsnis „Helovinas – lietuvio savigarbos atspindys“. Straipsnyje pateikiamas visiškai nerealus Helovino vaizdas – tikroji tiesa apie šią šventę visai kita.
Melagingi teiginiai apie Heloviną
„Lietuviai tūkstančius metų buvo pagonimis, po to parsidavė krikščionybei, o šiandien jau švenčia satanistines šventes ir tame nemato nieko blogo. Tai rodo, kad lietuvio mentalitetas ir savigarba yra sunaikinti. Švęsdami svetimas šventes, jie atsisako savo kultūros, papročių, tradicijų“, – rašo autorius.
Pirmiausia, daugelis lietuvių švenčiamų švenčių yra įsitvirtinusios šalyje iš kitų šalių papročių. Daugelis mūsų švenčių nėra originalios – jos švenčiamos visame pasaulyje. Kalėdos ir Velykos – abi šios didžiai populiarios šventės pasaulyje kilusios tikrai ne iš Lietuvos.
Antra, Helovino reikšmė nėra satanistinė, apskritai ji mažai susijusi su krikščionybe, juo labiau – su šėtono garbinimu, kaip teigiama tekste.
Tikroji Helovino reikšmė
Helovinas − šventė, vykstanti spalio 31 d. JAV šios šventės metu vaikai dėvi specialius kostiumus ir vaikšto po žmonių namus, sakydami: „Pokštas arba saldainis“. Daugelis iš moliūgų išsiskaptuoja žibintus. Taip pat pasakojamos baisios istorijos, žiūrimi siaubo filmai, krečiamos šunybės.
Helovinas – angl. „Halloween“ – tai santrauka pilno pavadinimo „All Hallows' Eve“ – liet. „Visų šventųjų vakaras“.
Helovino šaknys glūdi senovėje švęstų naujųjų metų ir mirusiųjų šventėse. Manoma, kad šiandien švenčiamo Helovino pradžia − tai keltiška Sauino šventė. Keltų naujieji metai prasidėdavo lapkričio 1 d. O šventė, kuri prasidėdavo Naujųjų metų išvakarėse, būdavo rengiama keltų mirties viešpaties Samhaino garbei. Ši šventė pažymėdavo šalčio, tamsos ir gedimo sezono pradžią. Natūraliai ją pradėta asocijuoti su žmogaus mirtimi. Keltai tikėjo, kad Samhainas tą vakarą leisdavo mirusiųjų sieloms sugrįžti į savo namus. Samhaino šventės vakare žmonės užgesindavo savo namų židinius.
800-aisiais metais katalikų bažnyčia šią šventę pavadino Visų šventųjų diena ir leido ją oficialiai švęsti lapkričio 1 d. Taigi, žmonės ir toliau galėjo švęsti įprastą šventę, tik kitu pavadinimu. Tą dieną būdavo laikomos mišios ir jos buvo vadinamos Visų šventųjų mišiomis.
O tradicija persirenginėti įvairiais kostiumais atsirado ne JAV, bet Airijoje ar Škotijoje, maždaug XIX a. JAV ji išplito tik vėliau, XX a. pradžioje.
- Šaltiniai
- https://web.archive.org/web/20101101041712/http://news.yahoo.com/s/livescience/20101029/sc_livescience/poisonedhalloweencandytricktreatormyth
- https://www.snopes.com/fact-check/pins-and-needles/
- https://books.google.lt/books?id=ZP_f9icf2roC&pg=PA408&dq=all+hallow%27s+eve+christian+origin&hl=en&ei=dUyvTrfhIYetgwen5YiCAg&sa=X&oi=book_result&ct=result&redir_esc=y#v=onepage&q&f=false
