Vienas iš internautų įsitikinęs, kad toks testavimo būdas skirtas pavergti žmones, iš jų atimant sąmoningumą. Pasak jo, medikai tėra tarpininkai, kurie atstovauja tam tikroms interesų grupėms, slepiančioms tiesą nuo visuomenės.
„Tikslas, kad nebūtumėt sąmoningi… Jiems reikia paklusnių ir nemąstančių vergų. Nepasiduokite jokiems pagaliukų kišimams. Reikalaukite, jei reikės, kad ekstra atveju imtų kraują ar seiles. Jokių skiepų, jokių vakcinų“, – rašo jis.
Po šiuo įrašu atsirado ir tokių, kurie viltingai teiraujasi, ar egzistuoja kokia nors medžiaga, kurią būtų galima tepti burną ir nosį, jog nebūtų pažeista jų DNR.
Egzistuoja du COVID-19 testavimo būdai: genetinis ir serologinis testai. Pastarasis testas tiria žmogaus kraujyje esančius imuninio atsako į virusą pagamintus antikūnus. Genetinis – tiria viruso genetinę medžiagą RNR ir yra vadinamas atvirkštinės transkripcijos polimerazine grandinine reakcija arba RT-PGR.
Būtent apie genetinį testą šiuo atveju rašė ir minėtas internautas.
Kaip atliekamas COVID-19 genetinis testas?
Genetinis testas skirstomas dar į dvi rūšis: molekulinį, kurio metu ieškoma viruso genetinės medžiagos ir antigeno testas, kurio metu ieškoma virusinių baltymų. Pastarasis atliekamas greičiau ir rezultatus galima sužinoti jau po keleto minučių, kai, tuo tarpu, molekulinio testo rezultatų laukimas gali užtrukti net keletą dienų.
Abiems tyrimams naudojamas apie 15 cm ilgio specialus pagaliukas su tamponėliu, kuris įstatomas į ertmę tarp nosies ir burnos. Tuomet 15 sekundžių keletą kartų sukiojamas. Procedūra daroma abiems nosies kanalams, siekiant surinkti pakankamai medžiagos tyrimams.
Genetinis testas labiausiai efektyvus, kai atliekamas pirmąją infekcijos savaitę, ankstyvajame jos etape. Mat vėliau virusas keliauja į apatinius kvėpavimo takus ir surinktas mėginys tampa mažiau reprezentatyvus.
Jis atliekamas žmonėms, turintiems COVID-19 simptomų, tokių kaip karščiavimas, dusulys ir kosulys, didžiausiai rizikos grupei priklausantiems asmenims ir grįžusiems iš rizikos šalių arba artimai kontaktavusiems su užsikrėtusiais asmenimis.
Taigi, joks medikas, imantis mėginį tyrimams, neliečia žmogaus smegenų ir nepalieka jokių pažeidimų, mat mėginys imamas tiesiai iš nosiaryklės. O šis testas naudojamas nustatyti, ar žmogus šiuo metu serga koronavirusu.
Kaip atliekamas COVID-19 serologinis testas?
Serologinio testo metu kraujo serume ieškoma specifinių IgM, IgA, IgG antikūnų. Dėl savo spartos, šis testavimo būdas neretai vadinamas greituoju.
Tačiau, buvo pastebėta, jog šis testavimo būdas efektyvus tik tuomet, kai siekiama nustatyti, ar asmuo sirgo koronavirusu praeityje, o ankstyvoje viruso fazėje jis laikomas neefektyviu. Taip yra todėl, kad žmogaus organizmo jautrumas šiuo laikotarpiu nėra pakankamas, o antikūnų gamyba gali trukti nuo kelių dienų iki kelių savaičių.
Toks testas naudingas tik dėl šių priežasčių: siekiant išsiaiškinti, ar žmogus buvo infekuotas praeityje ir ar jo organizme yra antikūnų, ar antikūnai gali jį apsaugoti nuo pasikartojančios infekcijos, kas vis dar yra rizikoje (nėra prasirgę šiuo virusu) ir ar žmogus galėtų būti tinkamu donoru, galinčiu paaukoti dalį savo kraujo, kuris gali pasitarnauti sergančiųjų gydymui.
Taigi, derėtų atskirti, kada ir koks testas turėtų būti atliekamas. Nepaisant to, jokia atliekama testavimo forma nepažeidžia žmogaus smegenų, todėl galima teigti, jog „Facebook“ socialiniame tinkle išplatinta tai teigianti žinutė yra klaidinga.
- Šaltiniai
- Coronavirus (COVID-19) testing: What you should know; health.ucdavis.edu
- Koronaviruso testai: kuo jie skiriasi, kam ir kada juos atlikti; nvi.lt
- Coronavirus Testing Basics; fda.gov