Gruodžio 15 dieną viena feisbuko vartotoja pasidalino melagiena, kuria jau pasidalino 1,3 tūkst. žmonių. „Ko jūs taip įkyriai kišat tą vakciną? Nuo kokios ligos jūs čia siūlot skiepytis? Metai beveik praėjo, o kaip nepažįstu nei vieno kuris sirgo, taip nepažįstu. Mano draugai, giminės, artimieji, draugų draugai, nei vienas iš jų nepažįsta jokio sergančio.
Sakote miršta, žmonės nuo tokios baisios ligos. Tik nereikia visą atsakomybę versti ant kažkokio peršalimo, tai Jūs gydytojai, atsakingi už mirtis, Jūs, nes negydote ligonių, drebate iš baimės kad liksit be darbo, jei nevykdysit visų komandų iš viršaus. Jūs, gydytojai esate bailiai ir parsidavėliai, ne jums mums aiškinti apie vakciną, mes PRIPRATOME JAU GYVENTI BE MEDIKŲ, APSIEISIM IR BE VAKCINŲ. Sedėkit tyliai ten, kaip kad sėdėjote iki šiol, skiepykite vienas kitą ir palikit žmones ramybėje su savo per prievarta kišamais skiepais. Mes žinom patys, kaip mums geriau gyventi“, – rašoma įraše, kalba neredaguota.
Melas
Nuo pandemijos pradžios mokslininkai bei medikai bando visuomenei paaiškinti, kad COVID-19 liga nėra sezoninis gripas ar tiesiog paprastas peršalimas. COVID-19 savo kai kuriais simptomais gali priminti gripą. Tačiau šių dviejų lygų negalima lyginti, kaip ir sunkiai pavyktų COVID-19 lyginti su paprastu peršalimu.
Pirmiausia, gripą, peršalimo ligas ir COVID-19 sukelia skirtingi virusai. Taip pat tyrimai rodo – gripu sergantis žmogus užkrečia 1,28 žmogaus. Be apsaugos priemonių (karantinuotis namuose ir kt.) koronavirusu sergantis žmogus vidutiniškai užkrečia 2–3 žmones.
Be to, koronaviruso inkubacinis periodas gali trukti iki dviejų savaičių, kai gripo – tik iki trijų dienų. Be spartaus užkrečiamumo koronavirusas gali būti ypač pavojingas sveikatos apsaugos sistemoms, nes iš visų atvejų vidutiniškai 19 proc. reikia hospitalizacijos, kai susirgus gripu tik 2 proc. visų sergančiųjų prireiks priežiūros ligoninėje. COVID-19 yra mirtina maždaug 3,5 proc. patvirtintų atvejų, rašoma portale „Science Alert“. Reikėtų atminti, kad šis skaičius gali skirtis skirtingose valstybėse, mat tai priklauso ir nuo sveikatos apsaugos sistemos efektyvumo ir valstybėje taikomų apsaugos priemonių.
Statistika Lietuvoje rodo, kad COVID-19 jau nusinešė gerokai daugiau gyvybių nei gripas per pastaruosius kelerius metus kartu sudėjus. Kaip rodo Higienos instituto turimi duomenys, bendras fiksuotas COVID-19 Lietuvoje sukeltų mirčių skaičius dešimt kartų lenkia 2019 metais gripo sukeltų mirčių skaičių. Instituto pateikiamoje mirties priežasčių analizėje nurodoma, kad praėjusiais metais gripas nusinešė 54 gyvybes. O 2018 metais nuo gripo mirė 24 žmonės. Išankstiniais šių metų duomenimis skaičiuojama, kad nuo gripo mirė 18 žmonių. O nuo COVID-19 gruodžio 23 dienos duomenimis – 1143 žmonės.
Tačiau melagienos platintojai ne tik sako, kad COVID-19 tėra peršalimas, bet ir dėl mirčių kaltina medikus, kurie neva vykdo kažkokias „komandas iš viršaus“. Toks teiginys yra nuoroda į sąmokslo teoriją, kuri teigia, kad pandemija suplanuota, viskas yra suvaidinta, mat kažkokie blogiečiai nori užsidirbti pinigų ar kontroliuoti žmoniją. Tokie teiginiai ne kartą paneigti, apie tai galite pasiskaityti ČIA ir ČIA.
Europos komisija savo internetiniame puslapyje moko žmones atpažinti sąmokslo teorijas. Pateikiame EK informaciją:
Kas yra sąmokslo teorijos? Kodėl jos populiarios?
1. Kas tai?
Tai įsitikinimas, kad tam tikrus įvykius ar situacijas slapta kuria nematomos įtakingos jėgos, turinčios blogų ketinimų.
2. Visoms sąmokslo teorijoms būdingi šie šeši dalykai:
1. Prielaida, kad egzistuoja slaptas planas.
2. Sąmokslininkų grupė.
3. „Įrodymai“, tariamai patvirtinantys sąmokslo teoriją.
4. Jie sudaro klaidingą įspūdį, kad niekas nevyksta atsitiktinai ir kad sutapimų nebūna; kad niekas iš tikrųjų nėra taip, kaip atrodo, ir visi dalykai tarpusavyje susiję.
5. Šios teorijos skirsto pasaulį į gerą ir blogą.
6. Tam tikri žmonės ir grupės pasirenkami atpirkimo ožiais.
3. Kodėl jos populiarios?
Jos dažnai atrodo kaip logiškas sunkiai suprantamų įvykių ar situacijų paaiškinimas ir suteikia žmogui klaidingą pojūtį, kad jis kontroliuoja padėtį ir gali viską paaiškinti. Aiškumo poreikis ypač padidėja netikrumo laikais, kaip antai kilus COVID-19 pandemijai.
4. Kaip jos atsiranda?
Sąmokslo teorijos dažnai gimsta iš įtarumo. Keliamas klausimas, kas gauna naudos iš konkrečių įvykių ar situacijos, ir pagal tai įvardijami sąmokslo dalyviai. Tuomet teorijai pagrįsti pritempiami bet kokie „įrodymai“. Suformulavus teoriją, ji greitai išplėtojama. Paneigti ją sunku, nes bet kas, bandantis tai daryti, yra laikomas sąmokslo dalimi.
5. Sąmokslo teorijas žmonės skleidžia dėl įvairių priežasčių:
Dauguma jų mano, kad tai tiesa. Kiti sąmoningai, dėl politinių ar finansinių priežasčių, provokuoja, manipuliuoja ar bando kontroliuoti žmones. Būkite atsargūs: sąmokslo teorijų pilna visur – internete, jūsų draugų ar giminaičių rate.
Šaltiniai:
- https://www.sciencealert.com/the-new-coronavirus-isn-t-like-the-flu-but-they-have-one-big-thing-in-common
- https://koronastop.lrv.lt/
- https://www.hi.lt/
- https://www.delfi.lt/sveikata/sveikatos-naujienos/palygino-mirstamuma-nuo-gripo-ir-covid-19-skirtumas-tiesiog-neitiketinas.d?id=85450873 https://ec.europa.eu/info/live-work-travel-eu/coronavirus-response/fighting-disinformation/identifying-conspiracy-theories_lt
