Žinutę parašiusi autorė atrado originalų būdą melagienoms skleisti, panaudodama raktinius žodžius. Trumpame tekste vakcinų tema žodis „vakcinos“ pakeičiamas į „unicav“, o vietoje COVID-19 rašoma „k o v o“ užkratas. Vis dėlto, skaitant žinutę nesunku suprasti, ką turėjo omenyje jos autorė.

Klaidinanti žinutė

„Melo detektorius“ pateikia melagingas žinutės ištraukas ir paaiškina, kaip yra iš tikrųjų.

„dažniausiai duodamų unicav [vakcinų – aut. past.] ingredientai yra: aliuminis (4 formos), gyvsidabris, mielių proteinai, mielių DNR, įvairios gyvūnų ląstelės, kaip galvijų kraujo serumas, vištų kraujo serumas (Avian), beždžionių ląstelės (VERO), šuns inkstų ląstelės (MDCK), vabzdžių ląstelės ir taip pat žmonių ląstelės, tiksliau, aborto metu pašalinto vaisiaus ir daug kitų...“ [melagingos žinutės ištrauka]

Ne visos žinutės autorės išvardytos medžiagos įeina į vakcinų sudėtį, kai kurios iš jų pasitelkiamos tik vakcinų gamybos proceso metu, o galutiniame produkte – vakcinoje – jų nelieka. Aiškumo dėlei pateikiame informaciją, kokią funkciją šios medžiagos atlieka, kalbant apie vakcinas:

Aliuminis. Tai – nereta vakcinų sudedamoji dalis, naudojama, pavyzdžiui, vakcinos nuo difterijos, stabligės ir kokliušo, taip pat pneumokokinės konjuguotos vakcinos ar vakcinos nuo hepatito B gamyboje. Aliuminio druskos kuriant vakcinas naudojamos kaip adjuvantai, sužadinantys organizmo imuninę reakciją. Aliuminis kaip adjuvantas vakcinoms gaminti naudojamas jau daugiau nei 6 dešimtmečius ir mokslinių tyrimų duomenimis šios medžiagos naudojimas kelia labai nedidelę riziką sveikatai.

Timerosalis. Tai – konservantas, pagamintas iš tiosalicilo rūgšties ir gyvsidabrio. Timerosalyje esantis gyvsidabris yra organinis junginys, vadinamas etilgyvsidabriu. Tokie konservantai, kaip timerosalis, apsaugo vakcinas nuo jų užteršimo grybeliais ar bakterijomis ir yra ypač svarbūs tokiais atvejais, kai viename vakcinos buteliuke talpinamos kelios dozės.

Vakcinose esančio timerosalio sudėtyje esanti gyvsidabrio forma skiriasi nuo aplinką teršiančios formos ir patekusi į žmogaus organizmą mažiau jame kaupiasi. Sudėtinėse vakcinose esantis gyvsidabrio kiekis neviršija pavojingų normų ir Pasaulio sveikatos organizacijos bei JAV Maisto ir vaistų organizacijos teigimu nekelia pavojaus sveikatai. Iki šiol atliktų vakcinų tyrimų rezultatai neparodė, kad vakcinose esantis gyvsidabrio kiekis kenktų žmonių sveikatai.

Mielių baltymai. Mielių baltymai naudojami vakcinos nuo Žmogaus papilomos viruso gamybos metu, tačiau galutinio produkto sudėtyje mielių baltymų nelieka arba likęs kiekis yra visiškai minimalus.

Žmonėms, kurie neturi alergijos mielėms, ši vakcina nekelia jokio pavojaus, o skiepijant mielėms jautrius asmenis vertėtų imtis atitinkamų saugumo priemonių.

Nors Oksfordo universiteto pateiktame šaltinyje vakcinų sudedamųjų dalių tema nurodoma, kad Jungtinės Karalystės Sveikatos departamentas rekomenduoja ŽPV vakciną skirti ir alergiškiems žmonėms, nes galutiniame produkte mielių baltymų nėra, vis dėlto, užsimenama, kad kai kurių gamintojų vakcinose gali būti likę šios medžiagos pėdsakų, tačiau nėra jokių duomenų, kad jie būtų sukėlę alergines reakcijas.

Kitame šaltinyje – Tarptautiniame sutarime dėl alergiškų žmonių vakcinavimo – į alergijas patariama žvelgti atidžiau. Nors alergija mielėms neturėtų tapti priežastimi atsisakyti vakcinos visiškai, patariama prieš skiepijant ŽPV ir Hepatito B vakcina atlikti odos testą su vakcina. Jeigu testas teigiamas, tuomet reikėtų skirti vakciną prižiūrint gydytojui.

Įvairūs gyvūninės kilmės komponentai (galvijų kraujo serumas, vištų kraujo serumas (Avian), beždžionių ląstelės (VERO), šuns inkstų ląstelės (MDCK), vabzdžių ląstelės). „Facebook“ patalpintos žinutės autorės išvardytos ląstelių kultūros ir galvijų produktai nėra vakcinų sudedamosios dalys.

Ląstelių kultūros, taip pat galvijų kraujo serumas, naudojami tik vakcinų gamybos proceso metu ir galutiniame produkte, išvalius vakcinas, šių ingredientų nelieka. Gyvūninės kilmės ląstelių kultūros pasitelkiamos vakcinų veikliosioms medžiagoms (virusams) auginti arba sukurtoms vakcinoms bandyti. Taip yra todėl, kad kai kuriuos virusus veiksmingiausia ir greičiausia auginti būtent gyvūnų ląstelėse.

Aborto metu pašalinto žmogaus vaisiaus ląstelių linijos. Žmogiškos kilmės ingredientų egzistavimas vakcinose – seniai kartojamas prieš skiepus nusiteikusių asmenų mitas. Iš tiesų, kaip ir gyvūnų ląstelių linijos, žmogaus ląstelių linijos, išvestos, panaudojus prieš kelis dešimtmečius įvykdytų abortų metu pašalintų vaisių audinius (šios ląstelių linijos tęsiamos dirbtiniu būdu ir naujų žmogiškų audinių joms tęsti nereikia), naudojamos vakcinų veikliosioms medžiagoms auginti arba išbandyti.

Nors dėl etinių sumetimų mokslininkai ieško ir atranda kitų būdų, kur auginti virusus, veiksmingiausiu ir greičiausiu būdu išlieka virusų auginimas žmogiškos kilmės ląstelėse. Tiesa, ši technologija pasitelkiama tik toks vakcinoms, kurių sudėtyje yra aktyvių ar neaktyvių virusų, gaminti. Pavyzdžiui, iRNR tipo vakcinų nuo COVID-19 gamybai žmogiškos kilmės ląstelių linijų neprireikė, nes jos gaminamos dirbtiniu būdu. Tačiau ląstelių linijos pasitelktos bandymų metu, siekiant patikrinti, kaip žmogaus ląstelės reaguos į vakciną.

Taigi, autorės teiginiai apie vakcinų sudėtyje esančias medžiagas yra klaidinti. Daugelis jų naudojamos tik vakcinos gamybos procese tam tikrai funkcijai atlikti, tačiau jų nėra galutiniame produkte – vakcinoje.

„kiekviena unicav [vakcina – aut. past.] yra visiškas eksperimentas ant žmonių su neištirtais chemikalais“ [melagingos žinutės ištrauka]

Tai – netiesa. Norint užregistruoti vakciną masiniam naudojimui reikia atlikti nuodugnius klinikinius tyrimus, kuriuose dalyvauja savanoriai (iki tiriant vakcinos poveikį žmonėms, jis taip pat išbandomas bandymuose su gyvūnais). Jų metu įsitikinama, kokią apsaugą nuo užkrato suteikia vakcina, kokių šalutinių poveikių tikėtis, kiek ilgai suteikta apsauga trunka.

Plačiau apie klinikinių tyrimų etapus, kuriuos turi praeiti vakcinų gamintojai, galima paskaityti čia.


„didelė problema yra su gripo unicav [vakcinomis – aut. past.] į kurių sudėtį įeina vištų kiaušinių ir šunų ląstelės, kurios savyje turi k o v o [COVID-19] užkratą, kas reiškia, kad žmonės kurie gavo gripo ucinav [vakciną – aut. past.] dabar savyje turi k o v o [COVID-19 – aut. past.] sukeltus pakitimus ir k o v o [COVID-19 – aut. past.] testas jiems bus teigiamas.“ [melagingos žinutės ištrauka]

Tai – melas. Nėra jokių mokslinių duomenų, kuriais remiantis būtų galima teigti, kad gripo vakcinos yra užterštos SARS-Cov-2 virusu, sukeliančiu COVID-19. Taip pat nėra jokių duomenų, įrodančių, kad pasiskiepiję gripo vakcina žmonės tampa COVID-19 nešiotojais.

Tiesą sakant, viskas yra atvirkščiai. 2020 – 2021 metais buvo ypač svarbu pasiskiepyti nuo gripo. Nors gripo vakcina apsaugos nuo SARS-Cov-2 viruso nesuteikia, nuo gripo apsaugotas žmogus leidžia gydytojams ir sveikatos priežiūros institucijoms susikaupti ties kova su COVID-19. COVID-19 sergantiems pacientams tenka daugiau gydytojų dėmesio, lovų ligoninėse.

Gripo vakcina

Be to, praėjusių metų rudenį atliktas nedidelės apimties tyrimas, kurio metu išanalizuota 2000 COVID-19 sirgusių pacientų medicininiai duomenys, parodė, kad vakcina nuo gripo pasiskiepiję asmenys gali patirti mažesnę tikimybę, užsikrėtus SARS-Cov-2, atsidurti ligoninėje su sudėtingomis komplikacijomis.

Dar vienos ankstyvos studijos, dar neperžiūrėtos kitų mokslininkų, autoriai taip pat aptiko ryšį tarp rizikos užsikrėsti COVID-19 ir pasiskiepijimo gripo vakcina. Tyrimo autoriai iškėlė hipotezę, kad pasiskiepiję nuo gripo asmenys turi mažiau šansų susirgti COVID-19.

„šiuo klausimu galima pasidomėti daktarės Sherri Tenpenny, daktarės Judy Mikovits bei Robert F. Kennedy Jr. darbais, kur yra pateikia daug oficialios ir teisingos informacijos apie unicav [vakcinų – aut. past.] pramonę.“ [melagingos žinutės ištrauka]

Vakcinų ir užkrečiamų ligų klausimais žinutės autorės išvardytais žmonėmis nereikėtų domėtis. Visi jie garsėja melagingos informacijos šiomis temomis platinimu.

Sherri Tenpenny yra amerikiečių osteopatė, pragyvenimui platinanti prieš skiepus nukreiptą informaciją, vedanti šia tema seminarus ir rašanti knygas. Taip pat moteris garsėja sąmokslo teorijų skleidimu, o plačiau apie jos veiklą galima paskaityti „Vaxopedia“ paskelbtame straipsnyje.

Judy Mikovitz, turinti biochemijos ir molekulinės biologijos laipsnį, buvo atleista iš tyrimų vedėjos Whittemore Peterson Institute pareigų po to, kai jos inicijuotame tyrime gautų rezultatų nepavyko pakartoti nė vieniems mokslininkams. Iš tiesų, buvo rasta pakankamai įrodymų, kurie visiškai diskreditavo J. Mikovitz tyrimo rezultatus, o pati J. Mikovitz instituto, kuriame dirba, buvo apkaltinta duomenų vagystėmis ir jų manipuliavimu.

Judy Mikovitz taip pat reguliariai skleidžia prieš skiepus nukreiptą informaciją, o pandemijos metu išgarsėjo po to, kai internete pradėtas platinti neva dokumentinis filmas „Plandemic“, kuriame pagrindinę rolę ji vaidina. Filmo metu J. Mikovitz davė pradžią vėliau plačiai išplitusioms sąmokslo teorijoms apie tai, kad COVID-19 tėra pasaulio galingųjų plano dalis ir iš tiesų jokio pavojaus nekelia. Plačiau apie J. Mikovitz galima paskaityti čia.

Robert F. Kennedy Jr. – velionio buvusio JAV prezidento Johno F. Kennedy brolio sūnus, išgarsėjęs melagingos informacijos vakcinų tema skleidimu. Į jos „pasiekimų“ sąrašą būtų galima įtraukti klaidinančias vakcinų sąsajas su autizmu ir žmonių nuodijimų gyvsidabriu. Pandemijos metu Robertas F. Kennedy Jr. taip pat aktyviai platino melagingą informaciją apie naująjį koronavirusą, o vasario 11 dieną dėl platinamų melagysčių jis neteko savo „Instagram“ paskyros. Daugiau informacijos apie tai, kas yra Robertas F. Kennedy Jr. galima rasti čia.

Remiantis prieš tai pateikta informacija „Melo detektorius“ vertina „Facebook“ socialiniame tinkle paskleistą informaciją skiepų tema kaip melagingą.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (134)