Skelbia apie „Didžiosios Farmos“ nunuodytą gydytoją, dieta gydžiusį vėžį, bet įrodymų tam trūksta

Straipsnyje „Dieta, naikinanti vėžį ir galutinai nutraukianti migrenos priepuolius“ rašoma apie XIX amžiuje gimusį vokiečių gydytoją Maksą Gersoną, kurio sugalvota dieta neva padėjusi įveikti net vėžį, be to, jos besilaikantiems dingdavo migrena.

Siekiantiems įveikti klastingas ligas reikėdavo griežtai planuoti savo mitybą – valgyti vien vegetarinį maistą, visiškai atsisakyti druskos ir riebalų.

Skelbiama, kad M. Gersono dietą sudarė trys etapai – 13 valandą pacientams reikėdavo išgerti šviežiai spaustų morkų, obuolių ir žalių lapų sulčių, per dieną suvalgyti tris vegetarinius patiekalus bei užkandžiauti vaisiais. Dietos išradėjas ragino visiškai atsisakyti druskos ir cukraus, nes pastarasis „maitina vėžio ląsteles“.

Straipsnyje teigiama, esą M. Gersono metodas padėjo 456 iš 460 pacientų išgyti nuo odos tuberkuliozės, o pirmoji moteris, išbandžiusi gydytojo dietą per kelis mėnesius pasveiko nuo skrandžio ir tulžies pūslės vėžio.

© Shutterstock

M. Gersono metodas buvo grįstas tuo, kad sveikas natūralus maistas pašalina iš organizmo toksinus, kurie į žmogaus organizmą prasiskverbia per orą, vandenį ir perdirbtus maisto produktus.

Galiausiai, kaip rašoma straipsnyje, M. Gersono naudoti metodai užkliuvo farmacijos pramonininkams ir šie pavogė gydytojo knygos rankraštį, o jos autorių mėgino nunuodyti arsenu. Pirmą kartą to padaryti neva nepavyko, todėl atsigavęs medikas spėjo užbaigti savo knygą, tačiau, būdamas 78-erių metų vėl buvo nunuodytas, šį kartą mirtinai.

Kad ir kaip viltingai skambėtų M. Gersono sukurtos sistemos nauda, daugelis straipsnyje išvardytų teiginių yra klaidingi.

Kas buvo Maksas Gersonas?

Maksas Gersonas buvo vokiečių kilmės amerikiečių gydytojas, gyvenimą paskyręs būdo, kaip natūraliomis priemonėmis gydyti vėžiu sergančius pacientus, paieškoms. M. Gersono terapijos šaknys glūdi suvokime, kad vėžys yra viso kūno liga, o augliai – tik šios visa apimančios ligos simptomas.

Gydytojas buvo įsitikinęs, kad vėžys naikina visą žmogaus virškinimo sistemą, todėl tam, kad ligonis išgytų, būtina atstatyti jo virškinimo sistemą natūraliu, gausiu vitaminų maistu. M. Gersono teorija glaudžiai susijusi su organizmo detoksikacijos teorijomis, kurių šalininkai teigia, esą įvairias ligas sukelia į žmogaus kūną patekę toksinai, o žmogaus organizmas pats savarankiškai nuo jų apsivalyti nesugeba, todėl būtina pagalba iš šalies, pavyzdžiui, specialios dietos.

„Melo detektorius“ jau rašė apie tai, kad medicininė bendruomenė nepalaiko detoksikacijos idėjos, nes iš tiesų organizmo valymo ir atsinaujinimo funkciją puikiai atlieka žmogaus kepenys ir jokios papildomos pagalbos joms nereikia.

Abejonių kelia ir kiti M. Gersono naudoti principai, pavyzdžiui, kalio tirpalo vartojimas, siekiant padidinti kalio ir natrio santykį vėžiu sirgusių pacientų ląstelėse, neapdorotų galvijų kepenų ekstrakto naudojimas, siekiant palaikyti kepenų veiklą ir kavos arba ramunėlių klizmos, leistos tikintis pagreitinti skilimo produktų pašalinimą iš kepenų į žarnyną.

Nors to meto, kuriuo praktiką vykdė gydytojas M. Gersonas, požiūriu jo siūlyti metodai galėjo atrodyti logiški, šių dienų mokslininkai juos laiko anekdotiniais.

M. Gersonas pastebėjo, kad vėžiu sergančio žmogaus sveikose ląstelėse yra didelis kalio ir natrio santykis, o sergančiose ląstelėse kalio ir natrio mažai arba gausu tik natrio. Dėl šios priežasties gydytojas buvo įsitikinęs, kad svarbiausia – atstatyti natrio ir kalio santykį žmogaus ląstelėse, kad pacientas pasveiktų, todėl į M. Gersono dietą buvo įtraukta daug vaisių ir daržovių, kuriose yra daug kalio ir mažai natrio.

Daržovės

© Adobe Stock

M. Gersono teorija davė pradžią kitiems alternatyviems ar papildomiems vėžio gydymo metodams.

Vis dėlto, kai kurios M. Gersono praktikos ne tik nepadėjo, bet galėjo ir pakenkti pacientų sveikatai. 1989 metais JAV Maisto ir vaistų administracija uždraudė naudoti neapdorotų kepenų ekstraktą, kurį praktikoje naudojo ir M. Gersonas, nes jame rasta kampilobakterijų, sukeliančių žarnyno ligas.

Kavos klizmos taip pat ne visiems pacientams padėjo pagyti. Iš viso M. Gersono praktikoje trys pacientų mirtys netiesiogiai siejamos su kavos klizmų naudojimu.

Dar du Gersono institute gydęsi pacientai mirė nuo elektrolitų disbalanso.

Tyrimai tik paviršutiniški

Pats M. Gersonas savo knygoje aprašo 50 pacientų, pasirinktų iš 30-ies gydytojo karjeros metų. Knygoje pateikiami užrašai apie pacientų gydymo eigą, rentgeno nuotraukos, tačiau jokių rimtesnių įžvalgų ar bandymo išlaikyti nuoseklumą joje nėra.

Daug knygoje nurodomų pavyzdžių susideda iš pokalbių su pacientais telefonu ar paštu nuotrupų.

M. Gersono stebėjimus sunku laikyti reikšmingi argumentu dar ir dėl to, kad tik mažiau nei pusė pacientų programoje dalyvavo ilgiau nei 5 metus ar iki mirties.

Bandymų išsiaiškinti, ar M. Gersono terapija galėtų padėti gydyti vėžiu sergančius pacientus būta ir vėliau, po gydytojo mirties. 1990 metais Austrijoje vykdyto tyrimo metu 18 pacientų, sergančių gaubtinės ir tiesiosios žarnos vėžiu su metastazėmis kepenyse, ir 38 pacientams, sergantiems krūties vėžiu buvo taikytas modifikuotas M. Gersono metodas.

Tiriamieji laikėsi daržovėmis ir vaisiais gausios dietos, tačiau į racioną įtraukė ir kiaušinius bei pieno produktus (iš pastarųjų originalusis M. Gersono metodas leido valgyti tik pasukas).

Tiriamieji buvo padalinti į dvi grupes – vieni laikėsi dietos, o kiti ne. Tyrimui pasibaigus paaiškėjo, kad dietos besilaikiusiems asmenims, sirgusiems krūties vėžiu, lengviau pavyko ištverti chemoterapijos sukeliamus skausmus, o keleto pacientų, sirgusių gaubtinės ir tiesiosios žarnos vėžiu gyvenimo laikas šiek tiek pailgėjo (28,6 mėnesiais) palyginti su tų, kurie dietos nesilaikė (16,2 mėnesiai).

Vis dėlto, tyrimo imtis buvo per maža, kad būtų galima daryti kokias nors išvadas, nors tyrėjai išvadose ir teigė, kad gauti rezultatai skatina atlikti daugiau panašių tyrimų.

Kitas tyrimas, kurio metu tirti 153 vėžiu sergantys žmonės, atskleidė, kad kai kurių iš jų gyvenimo trukmė pailgėjo palyginti su tais, kurie M. Gersono metodo nesilaikė, tačiau tyrimo imtis taip pat nebuvo pakankama reikšmingoms išvadoms padaryti – analizėje nebuvo įtraukti 53 pacientai, liovęsi dalyvauti tyrime jo eigoje.

Kol kas nėra jokių įrodymų, kad M. Gersono metodas iš tiesų gali pagerinti vėžiu sergančių žmonių sveikatą, pailginti jų gyvenimo trukmę ar, juo labiau, apskritai išgydyti ligą.

Amerikos vėžio draugija įspėja, kad šio metodo taikymas gali pridaryti daug žalos, o kavos klizmų naudojimas – netgi sukelti mirtį.

Kol M. Gersono metodo nauda neįrodyta, šio metodo negalima rekomenduoti vėžiu sergantiems pacientams nei kaip pagrindinio, nei kaip pagalbinio gydymo.

Abejonių kelia ir straipsnyje minimas faktas, esą M. Gersonas buvo nunuodytas arsenu. Daugelyje šaltinių teigiama, kad M. Gersonas mirė nuo pneumonijos, sulaukęs 77 metų amžiaus (Pav.1, Pav.2, Pav.3)ir tik viename savigydos ir alternatyvių medicinos praktikų portale doctoryourself.com publikuotame interviu M. Gersono dukra Šarlotė Gerson pasakoja, esą plaučių uždegimą jos tėvui sukėlė bandymai nuodyti gydytoją biure patiekiama kava.

Pasak M. Gersono dukros, taip jos tėvui norėjo atsilyginti gydytojai, kurių pacientai nuo jų nusisuko, patikėję savo sveikatą Gersono metodui.

• Šaltiniai
• Gerson Regimen; mskcc.org
• Gerson Therapy; PDQ Cancer Information Summaries; ncbi.nlm.nih.gov