Melas

Vienas socialinių tinklų veikėjas ėmė platinti savo sukurtą ir „Youtube“ platformoje patalpintą vaizdo įrašą. Jame jis neva perspėja žmonės dėl naujojo koronaviruso skiepo pavojaus. Vaizdo įrašą vyras platino net per kelis skirtingus įrašus, tad sunku atsekti, kiek žmonių feisbuke pasiekė jo melaginga žinutė. Vaizdo įrašą „Youtube“ peržiūrėjo virš 8 tūkstančių žmonių.

„Tai rimta ir SKUBU !!! Dalinkitės visur, SMS, EMAIL, visiems savo kontaktams.PLATINKITE per visas facebook GRUPES. Isikelkite visur kur tik galite. Tai jau nebejuokinga. TAI GYVYBIŠKAI SVARBU MUMS VISIEMS. AČIŪ“, – taip jis socialiniame tinkle „Facebook“ pristato savo beveik 28 minučių trukmės vaizdo įrašą, kalba neredaguota.

Melaginga informacija

Vaizdo įraše jis į lietuvių kalbą išverčia interviu su Robertu F. Kenedžiu jaunesniuoju. Šis asmuo yra garsus ne tik dėl savo šeimos, bet ir dėl aršių pasisakymų prieš skiepus. Tarptautiniai faktų tikrintojai ne kartą paneigė jo melagingus teiginius. Taip pat lietuvis pasidalina ir keliomis savo įžvalgomis.

Mirtini koronos skiepai. Kai aš sakau mirtini koronos skiepai, tai nereiškia, kad mirs vienas iš tūkstančio ar vienas iš šimto, ar vienas iš 20 tik tai, kai gaus skiepus nuo koronos. Čia eina kalba apie tai, kad gali numirti 20, 30, 50 proc. žmonių arba 90 proc. žmonių gali numirti nuo koronos skiepų, brangieji. Būkite tam pasiruošę.
„Facebook“, „Youtube“

Vaizdo įrašą lietuvis pradeda šiais žodžiais: „Mirtini koronos skiepai. Kai aš sakau mirtini koronos skiepai, tai nereiškia, kad mirs vienas iš tūkstančio ar vienas iš šimto, ar vienas iš 20 tik tai, kai gaus skiepus nuo koronos. Čia eina kalba apie tai, kad gali numirti 20, 30, 50 proc. žmonių arba 90 proc. žmonių gali numirti nuo koronos skiepų, brangieji. Būkite tam pasiruošę“, – tikina lietuvis.

Toks teiginys yra melagingas, o ir viso vaizdo įrašo metu neatsiranda argumentų, kurie paaiškintų šiuos skaičius.

Reikėtų pabrėžti, kad skiepai nuo COVID-19 dar nėra išrasti. Prognozės, kada galėtume tikėtis vakcinos – vis keičiasi. Skiepų kūrimas yra labai atsakingas ir reglamentuotas procesas, tad kol nebus įsitikinta, kad vakcina saugi – tol jos nebus. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) dar balandžio viduryje informavo, kad net 70 skirtingų institucijų ir mokslininkų grupių kuria vakcinas. Tai reiškia, kad šiuo metu yra 70 bandymų sukurti veikiančią.

Daugelis specialistų, įskaitant ir JAV Nacionalinio alergijos ir užkrečiamųjų ligų instituto vadovą dr. Anthony Fauci, spėlioja, kad vakcina galėtų būti sukurta maždaug po metų ar pusantrų. Kiti ekspertai, pavyzdžiui, vyriausiasis Anglijos medicinos pareigūnas Chrisas Whitty, kalba apie tolimesnį šio laikotarpio tašką – jų manymu, metai būtų per trumpas laikas.

Gegužės viduryje Prancūzijos aukštojo mokslo ir mokslinių tyrimų ministrė Frédérique Vidal teigė, kad vakcina nuo koronaviruso atsiras po 18 mėnesių, ir tikėtis, kad ją galima sukurti greičiau, kol kas „neprotinga“.

Remdamasi PSO CNN pažymi, jog šiuo metu kelią COVID-19 ligai užkirsiančių 10 vakcinų prototipų įtraukti į klinikinius tyrimus (su žmonėmis) įvairiuose pasaulio regionuose.

Įmonės „Moderna“, kuri irgi kuria vakciną, direktorius Stephane Bancel teigia, kad nors ši pandemija tragiškai nusinešė daugybę gyvybių, virusas nėra itin pavojingas vaikams. Taip pat jis pabrėžia, kad virusas nėra toks sudėtingas kaip ŽIV, o SARS ir MERS epidemijų metu kurti, tačiau nepabaigti skiepai tapo puikiu tramplinu mokslininkams šios pandemijos metu.

Melagingame vaizdo įraše vyras pasakoja, kad mokslininkai, ieškodami vakcinos nuo SARS, vakciną išbandė su šeškais. Esą nors šeškai įgijo antikūnių, susidūrę su virusu jie smarkiai susirgo. Tačiau įraše nėra minima, kad tokių tyrimų buvo atliktas ne vienas, tyrimų metu buvo naudojami skirtingi SARS skiepų variantai. Pavyzdžiui, 2009 metais Oksfordo universiteto leidžiamame moksliniame žurnale „The Journal of Infectious Diseases“ buvo publikuotas tyrimas, kuris parodė, jog SARS vakcina nesukėlė šeškams ligos pablogėjimo, o paskiepyti šeškai pasveikdavo savaite greičiau nei neskiepyti.

Svarbu pabrėžti, kad SARS vakcinos niekas ir nebūtų ėmę testuoti su žmonėmis, kol tyrimai su gyvūnais nedavė norimų rezultatų. Būtent todėl ir yra skirtingi vakcinų testavimo etapai.

Tačiau lietuvio vaizdo įraše šis faktas yra ignoruojamas. Vyras tikina, kad sąmokslo teorijų skleidėjų taikiniu tapęs JAV Nacionalinio alergijos ir užkrečiamųjų ligų instituto vadovą dr. Anthony Fauci leidžia praleisti bandymų su gyvūnais etapą ir iškart leidžia vakciną bandyti su žmonėmis. Šis teiginys yra klaidingas, mat dr. A. Fauci neturi tokių pareigų, kurios leistų jam priimti tokį sprendimą. Jis atlieka tik patarinėjančio JAV prezidentui specialisto vaidmenį. Jokie jo pasakymai iškart nevirsta įstatymais ar prievole.

Vaizdo įraše taip pat ignoruojama ir visai kitas scenarijus, kuris nėra palankus, tiems, kurie skleidžia melagingą informaciją apie skiepus. Egzistuoja tikimybė, kas galėtų nutikti blogiausiu atveju: jokios vakcinos niekada sukurti nepavyks. Tad šiuo atveju sukilusios žmonių viltys žlugtų, kai įvairūs galimi problemos sprendimo variantai neįveiktų galutinio kliūčių ruožo.

Visuomenėms, užuot sunaikinus COVID-19, gali tekti išmokti su šia liga gyventi. Miestai pamažu atsidarys, bus sugrąžinta dalis laisvių, tačiau teks išmokti gyventi „su trumpu pavadžiu“ ir laikytis ekspertų rekomendacijų. Testavimas ir sekimas artimiausiu metu taps mūsų gyvenimo dalimi. Tačiau daugelyje šalių bet kuriuo metu būtų galima sulaukti netikėtų nurodymų dėl saviizoliacijos.

Gali būti sukurti vaistai, tačiau ligos protrūkiai gali vis vien kankinti kiekvienais metais, o mirčių nuo koronaviruso skaičius pasaulyje ir toliau augtų.

Apie tokį variantą retai viešai kalba politikai – jie optimistiškai dėsto, kad jau kuriama vakcina ir pradedami tyrimai su žmonėmis. Tačiau minėtąją tikimybę labai rimtai vertina daugelis ekspertų – nes taip jau buvo nutikę. Ir net keletą kartų, pavyzdžiui, su ŽIV.

Šaltiniai:

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (160)