Rado originalų būdą paaiškinti, kodėl neva nereikia nešioti kaukių, bet su mokslu tai prasilenkia

„Mes iškvepiam purvą, kurį mes suvalgėm, iškvepiam lauk kaip virusus jau, nes toksinai, kuriuos mes suvalgėm, kurie krito ant galvos mums, mes prisiuostėm – mūsų organizmas perdirba juos ir jie pavirsta virusais“, – savo teoriją aiškina vaizdo įrašo autorius, pridurdamas, kad dėl šios priežasties žmonės šiukštu neturėtų dėvėti kaukių.

Klaidinanti žinutė

© Ekrano nuotr.

„Reiškia tu prisivalgei jau toksinų ir dabar tavo organizmas per plaučius meta tuos toksinus lauk ir tu vietoj to, kad juos mestum lauk ir jie kažkur eitų lauk ir gamtoj būtų perdirbti toliau, ne, tu paimi, užsidedi kaukę ir alsuoji juos atgal“, – taip vaizdo įraše aiškinama būtinybė atsisakyti kaukių. Tačiau tokiomis rekomendacijomis tikėti neverta, su teisybe vaizdo įraše paskelbta informacija smarkiai prasilenkia.

Pirmiausia, virusai neatsiranda žmogaus organizme dėl netinkamos mitybos ar, juo labiau, iš dangaus krentančių chemikalų (čia vaizdo įrašo autorius prisimena populiarią sąmokslo teoriją apie vadinamus chemtreilus – iš lėktuvų neva pilamas chemines medžiagas). Virusai – tai genetinės medžiagos rinkiniai, apsupti baltyminio apvalkalo ir negebantys daugintis savarankiškai. Tam, kad daugintųsi, virusui reikalinga sveika ląstelė, kurios gyvybinius procesus virusas pajungia savo reikmėms.

Priežastys, kodėl vieni žmonės – jautresni virusams, o kiti jautrūs mažiau, anaiptol neapsiriboja gyvenimo būdu ar prasta mityba, nors, kaip teigiama Londone įsikūrusios virusologijos tyrimų paslaugas teikiančios įmonės internetinėje svetainėje, prastą mitybą galima laikyti vienu iš veiksnių, lemiančių didesnį imlumą virusams.

Jautrumą virusams taip pat lemia daugybė kitų faktorių, pavyzdžiui, amžius, genetika, imuninės sistemos pajėgumas, lėtinės ligos, taip pat vaistų vartojimas. Genetikos įtaką jautrumui virusams siekiama išsiaiškinti keletu būdų. Dažniausiai naudojamas metodas – viso genomo asociacijų tyrimai, kiti pasitelkiami būdai – darbas su specifiniais pacientais, kuriems pasireiškia itin sunkūs ligos simptomai arba dvynių tyrimai. Pastarieji padeda identifikuoti, kaip smarkiai jautrumą virusams lemia aplinka.

Alternatyvūs tyrimai taip pat apima pavyzdinių organizmų tyrimus, pavyzdžiui, 2017 metais žurnale „Viruses“ išspausdintame tyrime lyginamas pelės, vaisinės muselės ir savaime apvaisinančio hermafroditinio nematodo Caenorhabditis elegans jautrumas virusams.

Paprasto atsakymo į klausimą, kodėl vienus žmones virusai atakuoja agresyviau, jiems susirgimas pasireiškia smarkiau, nei kitiems, nėra, nes tai nulemia daugybė skirtingų faktorių, todėl negalima teigti, kad virusai į žmogaus ląsteles patenka užteršus organizmą menkaverčiu maistu.

Netiesa ir tai, kad virusus žmogaus organizmas pašalina iškvėpdamas juos lauk, todėl šiukštu negalima dėvėti kaukės, esą, ją dėvint virusas negalės palikti užkrėstojo kūno. Atvirkščiai, mokslininkai įsitikinę, kad kaukių dėvėjimas ir gera patalpų ventiliacija gali būti veiksmingiausi metodai kovoje su naujuoju koronavirusu, nes yra tikimybė, kad COVID-19 sergantys pacientai iškvepia milijonus viruso ląstelių per valandą (tai teigiantis tyrimas dar nebuvo išspausdintas ir vis dar laukia kitų mokslininkų įvertinimo, tačiau ankstyvą jo versiją galima rasti „medRxiv*“ duombazėje). Vis dėlto, viruso plitimas užkrėstam žmogui kvėpuojant nereiškia, kad tokiu būdu žmogus sveiksta, tai – tik protinga paties viruso išlikimo taktika.

Iš tiesų, su virusais susidoroja žmogaus imuninė sistema. Imuninės sistemos ląstelės padeda atsikratyti užkrėstų ir pažeistų ląstelių, taip suardomas viruso dauginimosi ciklas. Imuninę sistemą suaktyvina tirpūs imuninės sistemos hormonai citokinai, kurie lemia ir ankstyvus infekcijos simptomus – karščiavimą, raumenų skausmą ir kitus. Tiesa, kartais organizmas į užkratą sureaguoja perdėtai ir citokinų išmetimas būna pernelyg stiprus. Tai sukelia vadinamą citokinų audrą, su kuria susiduria dalis COVID-19 sergančių pacientų.

• Šaltiniai
• Section 6.3Viruses: Structure, Function, and Uses; ncbi.nlm.nih.gov
• VIRUSES; microbiologysociety.org
• Are Viruses Alive?; scientificamerican.com
• What determines susceptibility to virus infection?; virologyresearchservices.com
• Why do Individuals Differ in Viral Susceptibility? A Story Told by Model Organisms; ncbi.nlm.nih.gov
• Innate immune response to viral infection of the lungs; ncbi.nlm.nih.gov
• The host immune response in respiratory virus infection: balancing virus clearance and immunopathology; ncbi.nlm.nih.gov
• IHow Infection Works; ncbi.nlm.nih.gov
• Koronaviruso pacientus ištinkančios citokinų audros – grėsmingas signalas jauniems: pavojus gyvybei kyla vos po kelių dienų; delfi.lt
• Exhaled breath is a significant source of SARS-CoV-2 emission; medrxiv.org
• What we know about the COVID-19 immune response; who.int