aA
Nors rudens pradžioje po Lietuvą nuvilnijęs miškų kirtimo skandalas jau nurimo, jo aidai visuomenėje vis dar girdimi. Gamtosaugininkai ir aršiausi miškų gynėjai cituoja savo bendraminčius teigdami, kad plynųjų kirtimų Lietuvos miškuose tik daugėja. DELFI nusprendė patikrinti, tiesa ar melas šis tarp gyventojų sklandantis teiginys.
Miškininkai tikrino, ar legaliai kertamas miškas
© GRYNAS.lt nuotr.
Miškai šiuo metu yra švaistomi ir vis daugėja plynų kirtimų.
Judėjimo „Už gamtą“ direktorius Algirdas Knystautas

Teiginys, kad Lietuvoje daugėja plynųjų kirtimų, atrodo, visai nekaltas, tačiau iš tiesų jo svarba yra labai didelė. Tiesa tai ar melas, plynųjų kirtimų politika šalyje tam tikra prasme parodo valstybės požiūrį ne tik į miškus, gyvąją gamtą, bet ir į žmogų.

Mintį, kad Lietuvoje daugėja plynųjų kirtimų, LRT yra sakęs Judėjimo „Už gamtą“ direktorius Algirdas Knystautas. Jis ne tik teigė, kad Lietuvos miškai atiduoti stambiausiems užsienio medienos perdirbėjams, bet ir pridūrė, jog šiuo metu miškai Lietuvoje yra švaistomi ir mūsų šalyje didėja plynųjų kirtimų.

Kilmė

Plynai kertamų teritorijų mažėja

DELFI patikrino, tiesa ar melas toks išsakytas Judėjimo „Už gamtą“ direktoriaus A. Knystauto teiginys.

Kaip žurnalistus informavo VĮ Valstybinė miškų urėdija, ji patikėjimo teise valdo 1,1 mln. hektarų valstybinių miškų. Šiame plote 2016 metais plynieji pagrindiniai miško kirtimai vykdyti 8759 hektaruose, 2017 m. – 8668 hektaruose, 2018 m. – planuojama apie 8500 hektarų. Vadinasi, plynųjų kirtimų Lietuvos valstybiniuose miškuose mažėja.

Algirdas Knystautas
Algirdas Knystautas
© DELFI (A.Didžgalvio nuotr.)

Plynųjų kirtimų mažėja ir saugomose teritorijose, kurios patenka į valstybinių miškų apimtį. 355 tūkst. hektarų Valstybinių miškų urėdijos patikėjimo teise valdomų miškų patenka į saugomas teritorijas.

Saugomose teritorijose yra ir III (apsauginiai miškai) bei IV (ūkiniai miškai) grupių miškų, kuriuose plynieji kirtimai galimi ir jie vykdomi maždaug pusėje procento nuo viso saugojamų teritorijų ploto. Saugomose teritorijose plynais pagrindiniais miško kirtimais 2016 m. iškirsta apie 1850 hektarai, 2017 m. – 1800 hektarų, 2018 m. – planuojama apie 1700 hektarų.

Plynieji pagrindiniai miško kirtimai vykdomi tik miškuose, patenkančiuose į III ir IV miškų grupes. Saugomose teritorijose plynaisiais pagrindiniais kirtimais iškirstas plotas pasiskirsto taip: IV miškų grupėje – 78 proc., III – 22 proc. plynųjų kirtimų.

Pabrėžiama, kad saugomos teritorijos, patenkančios į statistikos suvestinę, – tai rezervatai (gamtiniai ir kultūriniai), draustiniai bei gamtos ir kultūros paveldo objektai (paminklai); ekologinės apsaugos zonos; atkuriamieji ir genetiniai sklypai; valstybiniai (nacionaliniai ir regioniniai) parkai bei biosferos monitoringo teritorijos (biosferos rezervatai ir biosferos poligonai).

Pasipiktino dėl kertamų saugomų teritorijų

Svarstymai, kad Lietuvoje daugėja plynųjų kirtimų, atsirado diskutuojant apie kertamų valstybinių miškų normos padidinimą.

Šios vasaros pabaigoje žiniasklaidoje pasirodė žinia, kad Vyriausybė patvirtino 6 proc. didesnę metinę pagrindinių miško kirtimų normą 2019 – 2023 metams. Kitaip tariant, patvirtinta, kad per penkerius metus galima iškirsti 11 850 hektarų valstybinių miškų (ekvivalentinio) ploto, t.y. 6 proc. didesnę nei galiojo 2014-2018 metais (11 168 ha). 2009-2013 metų laikotarpiui metinė pagrindinių miško kirtimų norma buvusi 10 500 ha ekvivalentinio ploto. Toks sprendimas visuomenėje sukėlė ne tik diskusijų, bet ir pasipiktinimo bangą.

Miško kirtimas Labanoro girioje
Miško kirtimas Labanoro girioje
© DELFI / Kiril Čachovskij

Netrukus gamtosaugininkams buvo suduotas antrasis smūgis: įgyvendinant 2014 – 2018 metų metinės pagrindinių miško kirtimų normos reikalavimus, plynaisiais kirtimais kirsta Labanoro giria ir dar keli miškai, esantys saugomose teritorijose. Kilus dideliam miško gynėjų pasipriešinimui, kirtimai Labanoro girioje buvo kuriam laikui sustabdyti, vėliau atnaujinti, tačiau Aplinkos ministerija kartu su VĮ Valstybinių miškų urėdijos specialistais, gamtosaugininkais ir miškų gynėjais ėmėsi svarstyti galimus miško kirtimo pakeitimus, ypač biologine įvairove ir saugomų rūšių buveinėmis pasižyminčiose saugomose teritorijose.

  • Šaltiniai
  • VĮ Valstybinių miškų urėdija
  • https://www.delfi.lt/grynas/gamta/kas-laukia-vertingiausiu-lietuvos-vietu-kai-pradesime-kirsti-daugiau-misku.d?id=78941017
Įkelti
* privalomi laukai
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Ekspertai: kai kurie mokesčių pakeitimai verčia gūžčioti pečiais, bet statistikoje aplenksime estus (3)

Valstybės biudžetą priėmusi valdžia žada, kad 2019–ieji bus dosnūs visiems dirbantiesiems,...

Už butus viename lankomiausių Europos miestų – juokingos sumos: juos šluoja už grašius (108)

Dabar skelbimų portaluose gausu ne tik nekilnojamojo turto pasiūlymų Lietuvoje, bet ir užsienyje....

Ultimatumas Lietuvai: nesusipratimų virtinė ir keistos pasekmės sugriovė seną mitą (407)

Šimtmečius gyveno kaip vyras su žmona. Buvo visko – ir barnių, ir susitaikymų. Tačiau staiga...

Karolinos Liukaitytės vyras susidūrė su rimtais nemalonumais: verslininkas nuteistas dėl milijoninės aferos (185)

Antradienį Generalinė prokuratūra paviešino informaciją apie laisvės atėmimo bausmę, kuri...

Šioje išparduotuvėje apsiperka net žinomos moterys, bet stilistės verdiktas – negailestingas (64)

Pastaraisiais metais miesto pakraščiuose viena po kitos duris atveria įspūdingų gabaritų...

Metus negrąžinto vaiko skandale – dar ne pabaiga: moters liudijimai pasikeitė žaibiškai (63)

Septynis vaikus pagimdžiusiai, bet ne visus auginančiai teko atverti teismo duris. Moteris...

Penkios šalys įsimintiniausioms atostogoms: kur keliauti 2019 metais (4)

Kai tavo darbas – rašyti apie ambicingiausius pasaulio viešbučius ir svajonių keliones, visus...

Seimo narys Robertas Šarknickas – Santaros klinikose (140)

Seimo narys Robertas Šarknickas pirmadienio vakarą atsidūrė Vilniaus universitetinės...

Pasikeitus vadovui per metus ligoninė pasipildė keliolika milijonų: kokiomis priemonėmis tai pavyko? (22)

2013 metais, kai ortopedas traumatologas Algimantas Pamerneckas pradėjo eiti Respublikinės...

Penki dalykai, kurių vyrai nekenčia moterų elgesyje (7)

Apklausus daugybę vyrų paaiškėjo, kad yra keli sutampantys dalykai, kurie tiesiog varo juos iš...