Ne, Vokietijos pareigūnai nepranešė, kad sunkus COVID-19 skiepų poveikis pasireiškia vienam iš 5000

Tiek sapereaude.lt, tiek kituose šaltiniuose, kurie platina prieš skiepus nukreiptą informaciją, naudojamos ne originalios Ministerijos žinutės, o ekrano nuotraukos. Originalius įrašus galite rasti ČIA ir ČIA. Juose rašoma, kad sunkus šalutinis poveikio dažnis yra: 0,2 pranešimo per 1000 vakcinos dozių.

Pradžioje žinutės formuluotė buvo kitokia (nors dažnis matematiškai buvo toks pats), tačiau, pastebėjus tai, kad ją klaidingai naudoja prieš skiepus nusiteikę asmenys, žinutė buvo patikslinta. Patikslinimus galite rasti ČIA.

Vakcinos, kaip ir bet kuri kita medicininė procedūra gali sukelti nepageidaujamų poveikių – tai nėra paslaptis. Asmenys, kuriems po skiepo pasireiškė šalutinis poveikis, raginami apie tai pranešti visame pasaulyje. Pavyzdžiui, JAV tai daroma naudojat VAERS sistemą (angl. The Vaccine Adverse Event Reporting System, liet.: Vakcinos sukeltų nepageidaujamų efektų pranešimų sistema), Europos Sąjungoje (ES) tai prižiūri Europos vaistų agentūra (The European Medicines Agency, EMA).

Ką dar labai svarbu pabrėžti, COVID-19 vakcinos yra saugios ir efektyvios, o pasireiškiantys nepageidaujami efektai dažniausiai yra trumpalaikiai. Tai yra – skausmas, paraudimas ir patinimas dūrio vietoje, silpnumas, temperatūra ir pan., kurie praeina per kelias paras. Jei savijauta nepagerėja per kelias dienas – būtina kreiptis į gydytojus. Pasireiškus sunkiems nepageidaujamiems poveikiams (kaip ūmiai alerginei reakcijai) – į medikus reikia kreiptis nedelsiant.

Visa ši informacija yra viešai prieinama institucijose, kurios atsakingos už skiepijimą ar vakcinų saugumą. Mokslininkai jau net atlieka tyrimus, kuriuose naudoja duomenis, renkamus nuo pat skiepijimo pasaulyje pradžios skirtingose vakcinuojamųjų asmenų grupėse. Tai nėra slepiama informaciją, kurią tik dabar kažkas (šiuo atveju – Vokietijos ministerija) paviešino.

Sapereaude.lt publikacijoje vakcinos vadinamos „kvazieksperimentinėmis ir vis dar tik sąlyginai bei abejotina tvarka patvirtintos“. Tačiau tai – melas. Visos patvirtintos ir naudojamos vakcinos praėjo standartinius tyrimus, kurių reikia, norint pradėti naudoti naują preparatą. Patvirtintos skubos tvarka – reiškia, kad buvo supaprastinti biurokratiniai, o ne vakcinos saugumo reikalavimai.

Be to, vakcinos nėra eksperimentinės. „Johnson & Johnson“ ir „AstraZeneca“ vakcinos sukurtos, naudojant jau seniai taikomas vakcinų kūrimo technologijas. O „Pfizer“ ir „Moderna“ vakcinų iRNR technologija taip pat tyrinėjama jau bent keturis dešimtmečius. Tik iRNR pirmą kartą panaudota kuriant skiepus. Todėl neteisinga teigti, kad vakcinos „kvaziekperimentinės“ ar „patvirtintos abejotina tvarka“.

Todėl, remiantis aukščiau išvardintais paaiškinimais, galima teigti, kad sapereaude.lt publikacijoje pateikiama klaidinanti ir melaginga informacija.

• Šaltiniai
• VAERS
• Safety of COVID-19 vaccines
• Possible Side Effects After Getting a COVID-19 Vaccine
• Side Effects of mRNA-Based and Viral Vector-Based COVID-19 Vaccines among German Healthcare Workers
• CORRECTED-Fact Check- COVID-19 vaccines are not experimental and they have not skipped trial stages 
• Kati Kariko Helped Shield the World From the Coronavirus