Teiginiai


Tiek Lietuvos, tiek užsienio interneto portaluose pasirodė publikacijų, kuriose teigiama, jog „Rokfelerio fondas samdo mokslą sugalvoti naujų legendų“ apie COVID-19 vakcinas. Milijonai dolerių esą pumpuojami į elgesio mokslo projektą, kuriuo siekiama išsiaiškinti, kodėl didelės žmonių grupės visame pasaulyje atsisako skiepytis. Net daroma išvada, jog mokslininkų tikslas yra labiau paveikti žmones, kad jie skiepytųsi nepaisydami mokslo duomenų, o ne vardan mokslo.

Verdiktas


Teiginiai, kad COVID-19 vakcinomis niekas nebetiki, todėl Rokfelerio fondas pasamdė mokslininkų, kad jie sukurtų naujų įtikinamų naratyvų apie skiepus yra melagingi. „Mercury“ projektą, skirtą padidinti vakcinacijos nuo COVID-19 rodiklius ir kovoti su dezinformacija, įgyvendina Socialinių mokslų tyrimo taryba (SSRC). Ji suformavo 12 komandų, kurios dirba 17-oje šalių.

Šiam projektui, kuris pradėtas dar 2021 metų lapkritį, skirtas pradinis 7,2 mln. dolerių finansavimas ir pinigais prisidėjo ne tik Rokfelerio fondas, bet ir Roberto Woodo Johnsono fondas, Craigo Newmarko filantropijos ir Alfredo P. Sloano fondas. Be to, nors skiepijimo nuo COVID-19 apimtys visose pasaulio šalyse gerokai sumažėjo, nes didelė populiacijos dalis jau yra vakcinuota, kasdien nuo koronaviruso pasiskiepija daugybė iki šiol neskiepytų žmonių, o kiti gauna sustiprinančiąsias dozes.

Melo detektoriaus komentaras


Rokfelerio fondas pats neseniai išplatino pranešimą spaudai apie „Mercury“ projektą, skirtą padidinti vakcinacijos nuo COVID-19 rodiklius ir kovoti su dezinformacija 17-oje pasaulio šalių. Šiuo pranešimu spaudai ir pasinaudojo melagienų skleidėjai, iškart paskelbę, jog Rokfelerio fondas pumpuoja milijonus mokslininkams, kad jie sukurtų naujų legendų, įtikinančių žmones skiepytis nuo COVID-19 ligos.

„Mercury“ projektas yra skirtas suburti ir remti pirmąją socialinių ir elgsenos mokslininkų grupę iš viso pasaulio, kad jie atliktų labai reikalingus naujus tyrimus apie vietoje pritaikytus sprendimus Bolivijoje, Brazilijoje, Dramblio Kaulo Krante, Ganoje, Haityje, Indijoje, Kenijoje, Malavyje, Meksikoje, Nigerijoje, Ruandoje, Senegale, Siera Leonėje, Pietų Afrikoje, Tanzanijoje, Jungtinėse Valstijose ir Zimbabvėje.

„Mercury“ projektas buvo pradėtas po to, kai JAV Generalinio chirurgo biuras netikslią informaciją apie sveikatą ir skiepus apibūdino kaip grėsmę, o Pasaulio sveikatos organizacija tai įvardijo infodemija.

„Kadangi COVID-19 plinta ir sparčiai vystosi visur, būtina skubiai nustatyti intervencijas, kurios galėtų padidinti skiepijimo skaičių. Vakcinos yra veiksmingos tik tada, kai jos tampa skiepais; vakcinos yra mokslo stebuklas, tačiau jų potencialas neišnaudojamas, jei jos paliekamos lentynoje“, – pranešime spaudai cituojama Socialinių mokslų tyrimo tarybos prezidentė Anna Harvey.

Trejų metų trukmės „Mercury“ projektas, pradėtas 2021 m. lapkritį, yra skirtas skiepų paklausos problemai spręsti. SSRC kruopščiai atrinko tarpdisciplinines, tarpinstitucines ir tarptautines komandas, kuriose dalyvauja daugiau nei 80 tyrėjų, kad sukurtų tinklą, kuris galėtų dirbti koordinuotai spręsdamas pasaulines dezinformacijos apie COVID-19 vakcinas ir mažo skiepijimo vartojimo problemas.

JAV Generalinio chirurgo biuras pabrėžė, jog dezinformacija apie visuomenės sveikatą ir vakcinas jau pridarė daugybė žalos. Pavyzdžiui, paskutinį praėjusio amžiaus dešimtmetį neteisingo tyrimo išvados teigė, kad tymų, kiaulytės, raudonukės (MMR) vakcina sukelia autizmą. Net ir po to, kai šis tyrimas buvo paneigtas, paskleista informacija prisidėjo prie mažesnių imunizacijos rodiklių per ateinančius dvidešimt metų.

„Dar nuo 2017 m. matėme tymų protrūkius Vašingtono valstijoje, Minesotoje, Niujorke ir kitose vietovėse. Dezinformacija apie sveikatą taip pat yra pasaulinė problema. Pavyzdžiui, Pietų Afrikoje „AIDS neigimas“ – klaidingas įsitikinimas, neigiantis, kad ŽIV sukelia AIDS – buvo priimtas aukščiausiuose nacionalinės vyriausybės lygmenyse, sumažinant galimybes gauti veiksmingą gydymą ir 2000–2005 m. prisidėjo prie daugiau nei 330 000 mirčių. Dezinformacija apie sveikatą taip pat sumažino žmonių norą ieškoti veiksmingo vėžio, širdies ligų ir kitų ligų gydymo“, – pabrėžė JAV Generalinio chirurgo biuras.

Todėl jis taip pat rekomendavo atlikti įvairius tyrimus, kad būtų galima geriau suprasti, kaip žmones veikia dezinformacija, kaip ji gali skirtis įvairiose subpopuliacijose, atsižvelgiant į tokius veiksnius kaip rasė, etninė kilmė, socialinė ir ekonominė padėtis, išsilavinimas, amžius, seksualinė orientacija, lytinė tapatybė, kultūrinė ir religinė praktika, pomėgiai.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją