2021.02.08 12:20

Meluoja, esą Lietuvai tiekiama „prastos rūšies“ vakcina nuo COVID-19

www.DELFI.lt

FOTO: DELFI / Andrius Ufartas

Socialiniame tinkle „Facebook“ paskleista tikrovės neatitinkanti informacija apie vakcinų nuo COVID-19, kurias įsigijo Lietuva, kokybę ir savybes – tvirtinama, esą Lietuvai teikiama „prastos rūšies vakcina“, kurią sudaro mikrodalelės, veikiančios kaip elektromagnetinės spinduliuotės imtuvai. Tuo tikėti nereikėtų.

Socialinio tinklo vartotoja pasidalino trimis priežastimis, dėl kurių nusprendė nesiskiepyti nuo SARS-Cov-2 viruso. Priežastys yra šios:

„1. Lietuvai teikiama vakcina yra prastos rūšies (skirta trečiosioms šalims).
2. Vakciną sudaro mikrodalelės, kurios yra savotišku imtuvu elektromagnetinei spinduliuotei.
3. Virusas mutuoja.“ [klaidinančios žinutės „Facebook“ socialiniame tinkle citata]

Du iš trijų punktų yra melagingi, o trečiasis, ekspertų tvirtinimu, taip pat neturėtų tapti priežastimi vengti skiepų. „Melo detektorius“ pateikia paaiškinimus, kodėl.

Visų pirma, nėra jokių įrodymų, kuriais remiantis būtų galima tvirtinti, kad Lietuvą pasiekė „prastos rūšies“ vakcinos, kad ir ką turėjo omenyje tai teigdama žinutės autorė.

Šiuo metu Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, užregistruotos šios vakcinos:

„BioNTech ir „Pfizer“ sukurta mRNR tipo vakcina „Comirnaty“;
„Moderna“ sukurta mRNR tipo vakcina „COVID-19 Vaccine Moderna“;
„AstraZeneca“ sukurta rekombinantinė vektorinė vakcina „COVID-19 Vaccine AstraZeneca“.

Visos šios vakcinos praėjo būtinų sąlyginei registracijai klinikinių bandymų etapus, kurių metu buvo įrodyta, kad vakcinos yra saugios naudoti ir gali suteikti efektyvią apsaugą nuo SARS-Cov-2 viruso.

„Comirnaty“ vakcina klinikinių bandymų metu pademonstravo 95 proc. efektyvumą, „COVID-19 Vaccine Moderna“ – 94,1 proc. efektyvumą, o „COVID-19 Vaccine AstraZeneca“ – maždaug 60 proc. efektyvumą.

Tomis pačiomis vakcinomis bus skiepijami ne tik Lietuvos, bet ir visos Europos Sąjungos bei daugelio kitų šalių gyventojai, todėl teiginys, kad šios vakcinos yra „prastos rūšies“ yra klaidingas.

Kitas „Facebook“ žinutėje paskleistas melas – mėginimas susieti vakcinas nuo COVID-19 su elektromagnetine spinduliuote.

Vadinamose mRNR tipo vakcinose iš tiesų yra nanodalelių, tačiau jų paskirtis visai kitokia, nei įvardija klaidinančios žinutės autorė.

Lipidų nanodalelės mRNR tipo vakcinose funkcionuoja kaip apvalkalai, skirti vakcinos komponentams, šiuo atveju, sintetinei genetinio kodo grandinei, vadinamai informacine RNR, pernešti į žmogaus ląsteles. Tai – vienas pažangiausių būdų užtikrinti, kad vakcinų komponentai pasiektų savo tikslą.

Tuo tarpu trečiojoje Europos Sąjungoje vartoti patvirtintoje vakcinoje „COVID-19 Vaccine AstraZeneca“ nešiklio funkciją atlieka žmonėms grėsmės nekeliantis šimpanzių slogos adenovirusas, genetiškai modifikuotas taip, kad savo sudėtyje turėtų SARS-CoV-2 dyglio baltymą koduojantį geną.

Tik trečiasis klaidinančioje žinutėje įvardytas punktas iš dalies yra teisingas – virusas iš tiesų mutuoja, tačiau tai neturėtų tapti priežastimi atsisakyti skiepytis. Veikiau atvirkščiai – siekiant išvengti viruso mutacijų, reikėtų dar labiau paspartinti vakcinavimą.

Kaip žurnalistams kalbėjo garsus JAV infekcinių ligų ekspertas Anthony Fauci, yra du veiksmingi būdai kiek įmanoma sumažinti viruso mutacijų galimybę – mažinti užsikrėtimų skaičių prevencinėmis priemonėmis, tai yra, ribojant žmonių kontaktus, skatinant kaukių dėvėjimą ir pan., bei didinant vakcinacijos apimtis. Kuo mažiau galimybių daugintis turi virusas, tuo mažesnė viruso mutacijų grėsmė.

Tačiau A. Fauci neatmetė galimybės, kad dėl viruso mutacijų gali tekti atnaujinti vakcinas. Nors viruso mutacijos JAV dar nėra dominuojančios, vakcinos bus atnaujinamos bet kuriuo atveju, siekiant užkirsti kelią blogiausiam scenarijui. Vis dėlto, A. Fauci teigimu, tai nebus tragedija, nes šiuolaikinės vakcinos yra labai lanksčios, todėl atnaujinti vakcinas užtruktų gerokai mažiau laiko, nei prireikė joms sukurti – maždaug 2–3 mėnesių.

Kad vakcinų pakeitimas nebūtų sunkiai įgyvendinama užduotis pabrėžė ir „Įrodymais grįstos medicinos grupės“ vadovas Tumas Beinortas, duodamas interviu portalui lrt.lt. Jo teigimu, dabar kuriamos vakcinos bus keliasdešimt procentų mažiau aktyvios susidūrus su viruso mutacija, tačiau modifikuoti vakcinas, prisitaikant prie mutacijų, taip pat bus žymiai paprasčiau.
Taip yra todėl, kad mRNR tipo vakcinos, kuriomis skiepijama Lietuvoje, kuriamos sintezės būdu, nenaudojant gyvų ar inaktyvuotų virusų, taigi, vakcinos kūrimo reikmėms nereikia kultivuoti didelių kiekių viruso, o šis procesas ilgai užtrunka.

Vietoje to mRNR tipo vakcinos kuriamos sintezės būdu, o sintezė trunka trumpai. Tai leidžia vakcinas gaminti greitai, netgi atsižvelgiant į viruso mutacijas. Kaip žurnalistams nurodė T. Beinortas, tokias vakcinas pritaikyti naujai viruso padermei užtruktų kelias savaites.

Remiantis šia informacija, galima teigti, kad nė viena iš „Facebook“ išplatintos žinutės autorės nurodytų priežasčių nesiskiepyti nėra pagrįsta moksliniais argumentais. Du pirmieji autorės įvardyti punktai yra klaidingi, nes Lietuvoje nėra platinama prastesnės rūšies vakcina – lietuviai skiepijami tokiomis pačiomis vakcinomis, kaip ir kitų Europos Sąjungos šalių gyventojai, taip pat nėra jokių įrodymų, leidžiančių teigti, kad vakcinos būtų sietinos su elektromagnetine spinduliuote.

Nors trečiasis žinutės autorės argumentas ekspertams visame pasaulyje kelia nerimą, nes virusas iš tiesų mutuoja ir į šias mutacijas atsižvelgti labai svarbu, vis dėlto, mutacijų baimė neturi atbaidyti žmonių nuo skiepijimosi. Atvirkščiai, siekiant išvengti mutacijų ar bent pristabdyti jų plitimą svarbu užtikrinti kuo didesnius skiepijimo mastus, o viruso mutacijai tapus dominuojančia – užtikrinti atnaujintos vakcinos tiekimą. Laimei, sintetiniu būdu kurtas vakcinas galima modifikuoti pakankamai greitai ir jų pritaikymas kovai su nauja viruso paderme užtruktų tik kelias savaites.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.

Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (164)