2021.03.18 16:26

Klaidingais argumentais mėgina įtikinti tėvus neleisti testuoti į mokyklas grįžtančių vaikų

www.DELFI.lt

Asociatyvi nuotr.

FOTO: Shutterstock

Socialiniuose tinkluose masiškai platinamos žinutės apie neva COVID-19 testais žalojamus vaikus. Žinutėje, kuria dalinasi mokytoju prisistatantis asmuo, gausu klaidinančios informacijos.

Mokytoju prisistatęs asmuo pasidalino sugraudinti tėvus turėjusia žinute apie neva dėl įvesto privalomo mokinių, norinčių grįžti mokytis į mokyklas ne nuotoliniu būdu, testavimo patiriamą žalą. Žinutės autorius testavime įžvelgia sąmokslą – esą tikrinti vaikus ir jų tėvus norima tik tam, kad būtų galima išpūsti statistiką, siekiant, jog pandemija niekada nesibaigtų.

Taip pat žinutėje teigiama, kad Lietuva, įvesdama privalomą mokinių ir jų tėvų testavimą, kuria precedentą, nes kitos šalys leidžia vaikams grįžti į mokyklas nereikalaujant papildomų koronaviruso kontrolės priemonių.

Ta pati žinutė jos autoriaus sąmoningai išplatinta daugelyje socialinio tinklo „Facebook“ grupių. Autoriaus asmeninėse paskyrose ji buvo peržiūrėta vienoje – 253,6 tūkst. kartų, kitoje – 165,8 tūkst. kartų. Žinutė buvo platinama tokiose grupėse, kaip „Neabejingi“, „Vardan Išlikimo !“, „Susitelkimas“, „Už Lietuvą be landsbergistų ir jų surogatų!“ ir „Landsbergizmas lygu fašizmui, blogis kuris naikina Lietuvą!“. Tuo pačiu pranešimu stengtasi sudominti ir regionų bei didžiųjų miestų gyventojus. Juo pasidalinta grupėse „ Marijampoles mamyciu turgelis“ (91 tūkst. peržiūrų), „Skelbimai Kaune“ (32,5 tūkst. peržiūrų), „Klaipėdos SKELBIMAI“ (24 tūkst. peržiūrų), „į VILNIAUS SKELBIMAI PERKAM PARDUODAM DOVANOJAM“ (16,1 tūkst. peržiūrų).

Žinutėje pateikiami trys klaidinantys teiginiai, kurių paaiškinimus pateikiame.

1. Sprendimas testuoti į mokyklas norinčius grįžti vaikus juos žaloja („Negaliu tylėti ir noriu pasisakyti. Apie mūsų žalojamus vaikus ir vyriausybės eksperimentus.“, „Labai gaila jog dabar nusitaikyta į mūsų vaikus ir tėvai pasirašantys šiai aferai, pasiduodami psichozės bandai, net nesupranta kad žaloja savo vaikus.“, – klaidinančios žinutės citatos.)

Nėra jokių įrodymų, kad COVID-19 testai žalotų vaikų sveikatą, nesvarbu, ar ėminys būtų imamas iš nosies, ar iš nosiaryklės, tačiau tiesa, kad ši procedūra sukelia nepatogumą, yra nemaloni ne tik vaikams, bet ir suaugusiems. Lietuvoje į mokyklas panorę grįžti mokiniai turi atlikti COVID-19 testą, kai ėminys imamas iš nosies. Tai nėra tokia nemaloni procedūra, kaip PGR testo metu, kai ėminys imamas iš nosiaryklės.

Šiuo metu į mokyklas grįžtantys vaikai ir pedagogai tiriami kaupinių metodu, kai į vieną mėgintuvėlį keliauja keli iš nosies paimti ėminiai. Jei mėgintuvėlio atsakymas teigiamas, susisiekiama su visais asmenimis, kurių ėminiai buvo tame pačiame mėgintuvėlyje ir jie pakartotinai ištiriami jau PGR testu.

Nors ši procedūra jokio pavojaus nekelia, nemalonus pojūtis gali vaikus išgąsdinti, todėl tėvai raginami psichologiškai paruošti vaiką medicininiam testavimui. Portalas „The Conversation“ pateikia sąrašą, ko galima imtis, kad testo atlikimas būtų sklandesnis:

Paruošti vaiką, dalinantis vaikui suprantama informacija apie procedūrą. Kalbant su vaiku apie sudėtingus dalykus svarbu naudoti vaikišką kalbą, kad vaikas sugebėtų įsisavinti informaciją;
Sugalvoti strategiją, kaip geriausia paruošti vaiką medicininei procedūrai, kad ši sukeltų mažiau streso;
Laukiant testavimosi stengtis išblaškyti ir sudominti vaiką;
Atliekant testą padėti vaikui surasti patogią sėdėjimo poziciją – mažesnį vaiką pasisodinti ant kelių arba sėdėti šalia vyresniojo, kad vaikai jaustų tėvų artumą nemalonios procedūros metu;
Atliekant testą pasiūlyti vaikui užsimerkti, giliai kvėpuoti ir skaičiuoti mintyse;
Po procedūros pasikalbėti su vaiku, apie tai, kas įvyko, paklausti, kaip jis jaučiasi ir pagirti už tai, kaip vaikas elgėsi testo atlikimo metu.

Jaunesniems vaikams edukuoti „Mayo“ klinika taip pat sukūrė mokomąjį filmuką apie tai, kaip atliekamas COVID-19 testas.

Taigi, nors ši procedūra yra nemaloni vaikams, neteisinga sakyti, kad testo atlikimas vaiką žaloja. COVID-19 testavimas – ne vienintelė nemaloni procedūra, kurią gali išgyventi vaikas. Vaikai taip pat turi lankytis stomatologo kabinete, skiepytis – šie veiksmai taip pat gali tapti sunkiu emociniu išgyvenimu vaikui tinkamai jo neparuošus. Medicininės procedūros gali tapti gerokai lengvesnėmis, jei tėvai atvirai bendrautų su savo vaikais ir paruoštų juos psichologiškai.

2. Tikrintis nuo naujojo koronaviruso prašoma tik tam, kad būtų galima manipuliuoti statistika ir ją klastoti. („Jiems jau trūksta statistikai sergančiųjų skaičių, skaitliukas nustojo suktis, reikia tada jau ir vaikus įtraukti, nes nebeliko ką testuoti ir ką klastoti.“, – klaidinančios žinutės citata.)

Netiesa. Atlikti COVID-19 testą, norinčių grįžti į mokyklas, prašoma ne siekiant manipuliuoti statistika, o tam, kad būtų užkirstas kelias COVID-19 plitimui. Mokyklose vaikai turės kontaktuoti su kitais asmenimis, skirtingai, nei būdami namie. Nors dažniausiai vaikai serga lengva koronaviruso forma, jie gali labai greitai platinti virusą, užkrėsti vieni kitus. Anksti sužinojus, kad mokykloje yra COVID-19 sergantis vaikas, galima greičiau susekti jo turėtus kontaktus, neleisti virusui išplisti visoje mokykloje.

3.Lietuva vienintelė šalis, kurioje grįžtančių į mokyklas vaikų prašoma atlikti COVID-19 testą. („Jei mes neleisime jiems dar daugiau daryti testų, tai greičiau pabėgsime nuo šios psichozės. Pagalvokit apie vaikus, kokius dar bandymus su jais darys? Kiek žinau mes vieninteliai taip elgiamės, visur grąžina vaikus į mokyklas, tik ne mūsų valdžia.“, – klaidinančios žinutės citata.)

Netiesa. Vasario 26 d. portale „Forbes“ publikuotame straipsnyje jo autorius aptarė sėkmingą Austrijos pavyzdį, kaip pandemijos metu saugiai atidaryti mokyklas. Austrijoje buvo priimtas sprendimas mokiniams prieš dalyvaujant pamokose du kartus per savaitę patiems atlikti COVID-19 testą. Tik sulaukus neigiamo atsakymo galima eiti į mokyklas.

Šiuo metu Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) taip pat ieško būdų, kaip atverti mokyklas jau šį pavasarį. Kovo 17 d. „NPR“ radijas paskelbė, kad Baltieji rūmai ketina skirti 10 milijardų dolerių testavimo mokyklose reikmėms. JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centras taip pat pasidalino gairėmis, kokia tvarka turėtų būti testuojama įvairiose aplinkose, įskaitant mokyklas ir aukštojo mokslo institucijas.

Kaip skelbia portalas „USA Today“ COVID-19 testai turės tapti mokyklų kasdienybę, jeigu norima, kad jos liktų atviros mokiniams. Tam, kad ne nuotoliniu būdu dirbtų šalies pradinio ugdymo mokyklos JAV prireiks 200 milijonų COVID-19 testų kiekvieną mėnesį.

Didžiojoje Britanijoje mokiniams grįžtant į mokyklas taip pat didelis dėmesys bus skiriamas testavimui. Šiuo metu visi Didžiosios Britanijos mokiniai jau grįžta į mokyklas. Mokykloms atsidarius Anglijoje mokiniai pirmąsias dvi savaites bus tikrinami 3 kartus per savaitę, o vėliau 2 kartus per savaitę gaus COVID-19 testus, skirtus atlikti namie. Taip pat mokiniai ir mokytojai klasėse privalės dėvėti kaukes. Jų nereikės tik užtikrinus, kad tarp žmonių klasėse išlaikomas 2 metrų atstumas.

Testavimas Didžiojoje Britanijoje vyksta savanoriškai, kaip ir Lietuvoje, tačiau net ir atsisakę atlikti COVID-19 testą Didžiosios Britanijos mokiniai galės grįžti į klases.

Prancūzijoje, vienoje iš nedaugelio šalių, kuriose pamokos net per antrąją ir trečiąją viruso bangą vyko mokyklose, testavimas nuo COVID-19 taip pat vyksta savanoriškai, tačiau kovo mėnesį prie šių pastangų prisidėjo ir patogesnis testavimo būdas – seilių mėginių ėmimas. Šie testai daugiausia bus atliekami jaunesniems 6 – 10 metų mokiniams.

Dalis mokyklų Vokietijoje taip pat jau veikia, tačiau epidemiologai šioje šalyje stebi pavojingas tendencijas dėl viruso plitimo. Mokykloms, kaip ir Lietuvoje, leista veikti derinant mokinių buvimą jose su testavimu nuo COVID-19.

Remiantis aukščiau pateikta informacija, galima teigti, kad „Facebook“ pasidalintos žinutės autorius buvo neteisus. Skirtingai nei teigiama žinutėje:

COVID-19 testai nežaloja į mokyklas grįžtančių vaikų sveikatos, o galimą psichologinę žalą, kurią gali patirti jaunesni vaikai, išsigandę procedūros, gali sušvelninti patys tėvai tinkamai juos paruošdami;
Tikrintis nuo COVID-19 neprašoma siekiant klastoti statistiką. To reikia tam, kad kaip įmanoma greičiau būtų susekti nauji užsikrėtimo atvejai ir virusas neužkirstų kelio mokyklų veikimui;
Lietuva – ne vienintelė šalis, atidaranti mokyklas, derinant jų veiklą su mokinių bei mokyklos darbuotojų testavimu. Šią praktiką mėgina taikyti daugelis Europos šalių ir ne tik, skirdamos tam didelius resursus.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.

Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (79)