aA
Socialiniuose tinkluose plinta naujiena, kad 5G neva keičia deguonies savybes, dėl ko kraujas negali įsisavinti pakankamai deguonies. Tačiau ši teorija yra paremta ant klaidingai interpretuoto mokslinio straipsnio, kuris nieko panašaus neteigia.
Asociatyvi nuotr.
Asociatyvi nuotr.
© Delfi koliažas (A. Ufarto ir shutterstock nuotr.)
5G keičia deguonies savybes, dėl ko kraujas negali įsisavinti pakankamai deguonies.

Vaizdo įraše, kuris vartotojo, pasivadinusio Žemaičiu Antanu, paskyroje, išverstas į lietuvių kalbą, teigiama:

„Naujos #5G mobiliojo ryšio kartos 60 gigahercų dažnių juosta turi pranašesnes mobiliojo ryšio technines savybes, pvz. greitį, tačiau šis ryšys vis dar nėra licencijuotas. Štai kodėl vis daugiau bandymų atliekama šiuo dažniu. Jis jau naudojamas vadinamiesiems „point-to-point“ ryšiams. Tačiau būkite atsargūs: 60 GHz dažnis keičia deguonies savybes. Tiksliau tariant, kraujas nebegali įsisavinti pakankamai deguonies. Dėl to organizmas mažiau aprūpinamas deguonimi. Kai kurie ekspertai šį deguonies trūkumą įvardija kaip tikrąją priežastį to, kas vyko pirmiausia Kinijoje. Žmonės staiga krisdavo, ištikti dusulio priepolio. Taigi ekspertų teigimu, žmonės krito ne dėl koronaviruso, bet dėl radiacijos, kurią skleidžia 60 GHz mobiliojo ryšio dažnis.“

Klaidinanti žinutė
Klaidinanti žinutė
© Ekrano nuotr.

Klaidinanti informacija

Vaizdo siužete pateikiama klaidinanti informacija – ne naujiena. Ši sąmokslo teorija platinama jau kuris laikas. Daugiausiai ji paremta vieno ne taip interpretuoto mokslinio straipsnio išvadomis. Jose minima „radijo dažnio energijos sugertis deguonimi“, tačiau tai neturi nieko bendro su deguonies sugertimi žmogaus plaučiuose, o tik – su radijo dažnio elektromagnetinių bangų sugertimi.

Kaip aiškina fizikos mokslų daktaras Sergejus Orlovas, vaizdo siužete padaryta loginė klaida.

„Visų pirma, atmosferos molekulės skirtingai reaguoja į skirtingo dažnio (bangos ilgio) elektromagnetinę spinduliuotę – vieną bangos ilgį praleidžia arba nesugeria. Kitas dažnis sutampa su molekulės vidinės sandaros rezonansu, todėl molekulė tą šviesą sugeria“, – aiškina mokslininkas.

S. Orlovas priduria, kad geras pavyzdys yra ozono sluoksnis – deguonis absorbuoja ultravioletinė spinduliuotę. Dėl sugerties, deguonis gauna sugertos šviesos energiją ir vyksta cheminė reakcija, kai pasigamina ozonas.

„Na, o ozono sluoksnis svarbus gyvybei planetoje, nes sugeria mums žalinga spinduliuotę. Po to dėl tos pačios sugerties vyksta šiltnamio efektas. Tik šiltnamio efekto metu sugeriamas kitas dažnis, infraraudonoji spinduliuotė. Šiltnamio dujos sugeria Saulės spinduliuotę ir dėl šo įšyla, šildo mūsų planetą. Jei tų duju nebūtų, vidutinė temperatūra pas mus būtų apie -5C. Tų duju dėka mes galime gyventi. Panašiai ir šiuos atveju, deguonis sugeria spinduliuotę, susižadina molekulė ir oras pradeda šilti“, – teigia mokslininkas.

Tačiau, anot S. Orlovo, loginė klaida čia yra ta, kad, visų pirma, kad tų bangų dažnis turi būti apie 60GHz.

„Toks dažnis netinka komunikacijai. Jei 5G bokštelis naudotų tą bangos dažnį, telefonas gulėtų ant stalo ir „nematytų“ bokštelio. Nuostoliai siektų papildomai nuo -10 iki -16 dB kilometru. Kadangi visas deguonies sluoksnis atstume tarp telefono ir 5G bokšto būtų kaitinamas – informacijai pasiekti telefoną būtų reikalinga didelė energija (apie 50 kartų didesnė negu kitiems dažniams). Energetinės sąnaudos būtų neproporcingai didelės, ir visų pirma būtų kaitinamas išorės oras. Kaip maistas mikrobangėje. Akivaizdu, jog telekomunikacijų tikslas yra ne kaitinti orą, o perduoti informaciją. Tam kad informacija būtų perduodama, dažniai 5G ryšio standarte kaip tik yra tokie, kad oras nebūtų kaitinamas“, – paaiškina mokslininkas.

Taigi, jei dažniai būtų tie, kurie minimi vaizdo siužete, oras būtų nepermatomas. 2018 m. Europos Sąjunga nutarė naudoti 3.6 ir 26 GHz – maksimali riba yra daugiau nei dukart mažesnė už 60 GHz.

Mokslininkas pabrėžia, kad 60 GHz yra minimas literatūroje, kaip vidaus ryšio (trumpų atstumų) kandidatas. Tarkime, ateities Wi-Fi tinklams sukurti, tačiau netinka išoriniams arba 5G tinklams dėl nuostolių ore.

Tai dar kartą įrodo, kad ne visi gali perskaityti mokslinį straipsnį ir jį suprasti. Todėl ypatingai svarbu pasikonsultuoti su šios srities ekspertais. Neteisingai supratus paaiškinimus, gali gimti sąmokslo teorija, ir be reikalo gąsdinti žmones.

Remiantis fiziko išaiškinimu ir mokslinėje literatūroje pateiktais duomenimis, galima teigti, kad 5G niekaip neprisideda prie deguonies trūkumo žmogaus organizme, todėl vaizdo siužete pateiktą informaciją galima laikyti klaidinančia ir melaginga.

Įkelti
* privalomi laukai
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(4 žmonės įvertino)
4.0000

Top naujienos

Ar tai jau lūžis? Po JAV atsakymų raštu Putino atstovas padarė mįslingą pareiškimą (106)

Naujausia aukštų Rusijos pareigūnų reakcija į Jungtinių valstijų ir NATO partnerių siūlymus...

Pandemijai neslūgstant daugėja išduodamų nedarbingumo pažymų: svarstoma, ar nekils problemų skaičiuojant atlyginimus (4)

Pandemijai ir toliau neatsitraukiant, nuo sausio pradžios stebimas nedarbingumo pažymėjimų dėl...

Lukašenka lietuviams: neduok Dieve, pradėsite karą Vakarams grasina šimtais tūkstančių Rusijos karių (83)

Vakarų nepripažįstamas Baltarusijos lyderis Aliaksandras Lukašenka penktadienį pareiškė, kad...

Žadą atimanti statistika: Lietuvoje patvirtinta 11365 nauji koronaviruso infekcijos atvejai, mirė 12 žmonių papildyta

Praėjusią parą, ketvirtadienį, Lietuvoje patvirtinti 11365 nauji koronaviruso ( COVID-19 )...

Nauja tvarka: ES skaitmeninis COVID pažymėjimas bus išduodamas 270-čiai dienų (215)

Europos Sąjungos ( ES ) skaitmeninis COVID pažymėjimas po pilnos vakcinacijos bus išduodamas...

M360 PremiumDovilė Jablonskaitė

Tuzinas metų atgal: kaip komunikacijos ekspertas traukė kultūros sostine tituluotą Vilnių iš duobės – Kaunui tenka sunkus uždavinys

12 metų laiko ratas apsisuko ir daug ką pakeitė. 20 milijonų eurų kultūrai Vilniuje 2009-aisiais...

Neįtikėtinas incidentas Lazdijų rajone: moteriai į pagalbą atvažiavo girtų medikų ekipažas vairuotojas pabėgo (26)

Policija informavo, kad Lazdijų rajone gyvenantis vyras pranešė apie neblaivų medikų ekipažą.

Anastasijos Voločkovos artimieji skambina pavojaus varpais: tikina, kad jos mylimasis – nusikaltėlis, ieškomas Ukrainoje (1)

Anastasiją Voločkovą taip pakerėjo naujojo mylimojo žavesys, kad ji praktiškai susikūrė...

Paulius Gritėnas. Kaip Lietuvos užsienio politikoje nepaklysti tarp dviejų pušų?

Lietuvos užsienio politiką vis labiau kankina dvigalvystė. Atrodo, kad negalime pateikti...