aA
Socialinio tinklo „Facebook“ grupėje, skirtoje Žakui Fresko atminti paviešinta vaizdo įrašo ištrauka, kurioje Vilniaus universiteto fizikos profesorius emeritas Jonas Grigas kalba apie žmogaus organizmui neva daromą mikrobangų žalą. Sako kalboje profesorius remiasi vienu ypač dažnai skleidžiamu su mikrobangomis susijusiu mitu.
Asociatyvi nuotr.
Asociatyvi nuotr.
© Shutterstock
Ir pagaliau stebėdami žmones nustatė, kad mikrobanginė spinduliuotė sukelia daugelį ligų. Pirmiausia, nervų, psichikos ir baigiant vėžiu. Tai, kad sukelia neurasteniją, galvos skausmus ar dar kokius psichikos sutrikimus, tai buvo anksčiau aišku, bet kodėl vėžį sukelia ilgai buvo neaišku. Vėl reikėjo pora dešimtmečių tyrimų, epidemiologinių tyrimų kol buvo išaiškinta, kad mikrobangos, nors jos ir nejonizuoja atomų, netrauko ryšių molekulėse, bet jos veikia ląsteles ląsteliniame lygyje – žudo, ardo ląsteles.
Jonas Grigas - profesorius, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys

Vaizdo įrašo ištrauka, kurioje profesorius Jonas Grigas pasakoja apie nejonizuojančios spinduliuotės daromą poveikį žmogaus organizmui – Seime vykusios spaudos konferencijos „Elektromagnetinė spinduliuotė ir penktos kartos judrusis ryšys (5G): potencialios grėsmės“ dalis. Konferenciją vasario mėnesį organizavo seimo narys Dainius Kepenis. „Melo detektorius“ jau rašė apie tai, kad konferencijos metu prof. J. Grigas pasidalino melagingais teiginiais.

Kilmė


Praėjus daugiau nei mėnesiui po konferencijos joje pasakyti teiginiai sąmokslo teorijų meistrams koronaviruso pandemiją siejant su 5G ryšio įvedimu ir vėl prisiminti. Šį kartą amerikiečių mąstytojui ir futuristui Žakui Fresko atminti skirtoje lietuviškoje „Facebook“ grupėje paviešinta vaizdo įrašo ištrauka, kurioje J. Grigas pasakoja apie nejonizuojančios spinduliuotės poveikį žmonių sveikatai. Pasak profesoriaus, mikrobangos, kurių dažnis siekia nuo 200 MHz iki 300 GHz, nors iš pradžių mokslininkų laikytos nepavojingomis, iš tiesų „sukelia daugelį ligų. Pirmiausia, nervų, psichikos ir baigiant vėžiu. Tai, kad sukelia neurasteniją, galvos skausmus ar dar kokius psichikos sutrikimus, tai buvo anksčiau aišku, bet kodėl vėžį sukelia ilgai buvo neaišku.“

Pasak profesoriaus, epidemiologinių tyrimų metu „buvo išaiškinta, kad mikrobangos, nors jos ir nejonizuoja atomų, netrauko ryšių molekulėse, bet jos veikia ląsteles ląsteliniame lygyje – žudo, ardo ląsteles.“

Socialiniame tinkle patalpintas melagingas vaizdo įrašas
Socialiniame tinkle patalpintas melagingas vaizdo įrašas
© Ekrano nuotr.

Balandžio 6 dienos popietę pasidalintas vaizdo įrašas per parą buvo peržiūrėtas beveik 98 tūkst. kartų ir pasidalintas 1,9 tūkst. kartų.

Prof. J. Grigo pateikiama informacija yra klaidinanti.

Kas melas

Amerikos vėžio asociacijos tinklalapyje rašoma, kad didelis mikrobangų kiekis veikdamas vandens turinčius objektus, tokius kaip maistas, skysčiai ar kūno audiniai, išskiria karštį, todėl kyla rizika nusideginti ar pažeisti audinius. Vis dėlto, tokio kiekio spinduliuotė nepajėgi pažeisti DNR ląstelių ir sukelti vėžį.
Kylant visuomenės susidomėjimui, ar tikrai nejonizuojanti spinduliuotė nekelia jokio pavojaus žmogaus sveikatai, šia tema nuolat atliekami laboratoriniai ir žmonių tyrimai, tačiau kol kas iš jų negalima daryti aiškių apibendrinančių išvadų.

2017 metais žurnale „Military Medical Research“ išspausdintos studijos duomenimis, didžiulis mikrobangų spinduliuotės kiekis neabejotinai daro žalą sveikatai, tačiau šiuolaikiniai žmonių naudojami prietaisai, tokie kaip mikrobangų krosnelės ar telefonai, tokios spinduliuotės neskleidžia. „Epidemiologijoje nėra jokių apibendrinančių įrodymų, rodančių, kad mikrobangos turi kancerogeninį poveikį. Be to, atradimas, kad mikrobangos gali turėti teigiamą biologinį efektą iškėlė naujus iššūkius tyrimams ir bandymams šioje srityje“, – rašoma studijoje.

Kai kurių tyrimų metu nustatyta, kad daugiau nei dešimtmetį mobiliaisiais telefonais besinaudojantys žmonės patiria didesnę smegenų auglio riziką palyginti su tais, kurie telefonais nesinaudojo, kiti pabrėžia ilgalaikių tyrimų poreikį ir konstatuoja, kad trumpalaikis naudojimasis mobiliuoju telefonu nesukelia rizikos įgyti smegenų auglį.

Vis dėlto, absoliuti dauguma tyrimų konstatuoja nesiejantys padidintos rizikos susirgti vėžiu su mikrobangų skleidžiama spinduliuote.

Mokslininkai taip pat tyrė teigiamą mikrobangų poveikio pusę ir atrado, kad mobiliųjų telefonų skleidžiamos mikrobangos gali gerokai paspartinti žmogaus reakcijos laiką, taigi, ir padėti išvengti pavojaus.

Danų atliktame tyrime taip pat konstatuojama, kad daugiau nei dešimtmetį mobiliuosius telefonus naudoję asmenys patyrė 30–40 proc. mažesnę riziką susirgti Alzheimerio liga, nei jų neturėję.

Kadangi ilgalaikis mikrobangų poveikis žmogaus organizmui nėra iki galo ištirtas, mokslininkai rekomenduoja vengti didelės elektromagnetinių bangų spinduliuotės, pavyzdžiui, šildant maistą mikrobangų krosnelėje ir ją atidarant proceso metu šiek tiek atsitraukti nuo prietaiso, taip pat užtikrinti, kad buityje naudojami ir mikrobangas skleidžiantys prietaisai veikia tvarkingai, tačiau nėra jokių epidemiologinių tyrimų, kurių metu būtų nustatyta, kad mikrobangų spinduliuotė, kurią sukuria buityje naudojami prietaisai ir technologijos – mikrobangų krosnelės, mobilieji telefonai ar internetas, taigi, taip pat ir daug diskusijų kelianti 5G technologija – darytų žalą ląstelėms ir keltų riziką žmonių sveikatai.

Parengta bendradarbiaujant su „Facebook“ faktų tikrinimo programa.

Įkelti
* privalomi laukai
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(39 žmonės įvertino)
1.9487

Top naujienos

Po istorinių NATO sprendimų – ne vien džiugesys: kodėl britai jau dabar kalba apie mobilizaciją (2)

NATO šalių vadovai Madride sutarė stiprinti pajėgas Rytiniame sparne iki brigados dydžio. Tokiu...

Naujame dokumente – kitokia EK pozicija dėl tranzito į Kaliningradą: ragina daryti viską, kad jo neliktų (31)

Lietuva vis dar laukia galutinio Europos Komisijos ( EK ) žodžio, stabdyti ar leisti iš Rusijos į...

Šimonytė: tęsime ES sankcijas tranzitui į Kaliningradą, pervežėjai apie tai informuoti

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Lietuva tęs ketvirtojo Europos Sąjungos ( ES ) sankcijų...

Dėl atakos Kremenčuke – ciniškas Putino pareiškimas pakomentavo karo eigą (6)

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paneigė, kad Maskvos pajėgos yra atsakingos už šios...

Derybose dalyvavęs Karoblis pateikė savo tiesą apie Kaliningrado tranzito derybas: ar verta tai buvo tokios Rusijos isterijos

Užsienio reikalų viceministras Raimundas Karoblis bandė sklaidyti gandus apie Kaliningrado...

Karas Ukrainoje. Pirmoji šalis, neskaitant Rusijos, pripažino Donbaso separatistines „respublikas“ pranešama apie sėkmingą ukrainiečių ataką Gyvačių saloje

Maskvos sąjungininkė Sirija trečiadienį pripažino dviejų Rytų Ukrainos separatistinių...

Čmilytė-Nielsen apie Landsbergio statuso įteisinimą: nelabai įsivaizduoju, kas galėtų aštriai prieštarauti papildyta (2)

Seimas ketvirtadienį galutinai spręs dėl valstybės vadovo statuso suteikimo profesoriui Vytautui...

Tiesioginė transliacija / Delfi rytas. Kaip suprasti, kad jūsų gyvūnas perkaito ir kokių žingsnių imtis nedelsiant

Po lietingos ir audringos nakties vėl laukia karšta diena – ne tik žmonėms, bet ir mūsų...

Ernestas Naprys

Palūkanos jau auga, bet bankai už indėlius dar nemoka: pasakė priežastį ir ko tikėtis (10)

Doleriai – 3,6 procento metinių palūkanų. Netgi eurai jau turi metinę kainą – 1 procentas....

Kelio darbai valstybinės reikšmės keliuose: perspėja vairuotojus, kokius ruožus geriau aplenkti

Lietuvos automobilių kelių direkcija primena, kad šiais metais numatyti net kelių valstybinės...