„Facebook“ socialiniame tinkle pasirodė pranešimų, neva Latvijos vyriausybė išgirdo prieš skiepus protestuojančius žmones ir nusprendė, kad šalyje nebus priverstinės vakcinacijos. „LATVIJA PANAIKINO PRIVALOMUS SKIEPUS! Protestų, Mitingų rezultatas“, „Prieš kelias dienas Latvijoje vykęs protestas prieš prievartinius skiepus. Tūkstančiai latvių ir jų pasiektas tikslas! Latvių valdžia išgirdo žmones“, – tokiomis žinutėmis vieni kitus drąsino prieš vakcinaciją nusiteikę žmonės (aut. past. – komentarų kalba netaisyta).

Klaidinanti žinutė

Rugpjūčio 18 d. Latvijoje į protestą iš tiesų susirinko apie 4 tūkst. prieš „privalomą skiepijimą“ nusiteikusių asmenų, tačiau vietos valdžia teigia, kad žmonės tiesiog nesuprato Vyriausybės ketinimų, nes jokių privalomų skiepų apskritai nebuvo ketinama įvesti.

Latvijoje pamažu augant naujų COVID-19 susirgimų skaičiui susirūpinta, kokius žingsnius toliau reikės žengti kovojant su pandemija. Latvijos ministras pirmininkas Krišjānis Kariņš interviu, duotame Latvijos radijai, patvirtino, kad šiemet šalis neketina uždaryti verslų ar grąžinti vaikų mokytis namuose, todėl ieškoma kitų būdų, kaip užtikrinti kiek įmanoma įprastesnį gyvenimą.

Politiko teigimu, ketinama taikyti apribojimus tik nevakcinuotiems šalies gyventojams, kai, tuo tarpu, pasiskiepiję nuo COVID-19 galės gyventi įprastą gyvenimą ir naudotis visomis paslaugomis.

Tačiau daugiausiai visuomenės nepasitenkinimo iššaukė ne ketinimai nevakcinuotiems asmenims apriboti tam tikrų paslaugų teikimą ar lankymąsi tam tikrose vietose, o su darbo santykiais susiję ketinimai.

Latvijoje svarstoma nuo spalio 1 d. leisti darbdaviams iš darbuotojų reikalauti įrodymo, kad asmuo yra pasiskiepijęs nuo COVID-19 arba persirgęs infekcija. Darbdaviai šia teise galėtų naudotis atsižvelgdami į tai, apie kokio pobūdžio darbą kalbama, pavyzdžiui, ar darbuotojas darbo metu privalo kontaktuoti su kitais žmonėmis.

Jei darbuotojas paprašytas pateikti COVID-19 vakcinaciją ar persirgimą infekcija įrodantį dokumentą atsisakytų jį pateikti arba pasiskiepyti nuo COVID-19, tuomet darbdavys tokiam asmeniui gali pasiūlyti dirbti iš namų arba paskirti vykdyti kitas pareigas, kurioms atlikti COVID-19 vakcinacijos sertifikatas nebūtų reikalingas.

Tokiai galimybei nesant arba darbuotojui nesutikus su darbdavio pasiūlymais, darbdavys galėtų 3 mėnesiams nušalinti darbuotoją nuo pareigų, kol darbuotojas įgis COVID-19 vakcinaciją įrodantį dokumentą. Per šį nušalinimo periodą darbdavys neįsipareigotų darbuotojui mokėti atlyginimo. Praėjus 3 mėnesiams, jei darbuotojas neįgytų COVID-19 vakcinaciją įrodančio dokumento, darbdavys turėtų teisę jį atleisti iš darbo.

Taip pat svarstoma, kad kai kurių profesijų atstovai, pavyzdžiui, švietimo sektoriaus darbuotojai ar medikai, turėtų jausti pareigą pasiskiepyti nuo COVID-19. Pritarus naujoms taisyklėms, šių sričių darbuotojai, nepateikę COVID-19 skiepų sertifikato ar įrodymo, kad yra persirgę infekcija, negalėtų atlikti savo darbo.

Rugpjūčio 25 d. taip pat pranešta, kad Latvijos Seimo nariai būtų linkę pritarti leidimui dirbti žmonėms, kurie nėra pasiskiepiję nuo viruso, bet sutinka kiekvieną kartą prieš pradedant darbo dieną atlikti COVID-19 testą už savo lėšas. Tokiu būdu skiepytis nenorintis asmuo, įrodęs, kad nėra užsikrėtęs infekcija, galėtų ir toliau atlikti savo darbą.

Kol kas naujosios taisyklės dar tik skinasi kelią, vyksta diskusijos, todėl negalima tvirtinti, kad jos bus įvestos, tačiau jau dabar aišku, kad apie privalomą vakcinaciją Latvijoje nekalbama – žmonės prievarta nebus skiepijami, tačiau tam tikrus darbus, kuriuos atliekant gali kilti pavojus užkrėsti infekcija kitus asmenis, galėtų dirbti tik pasiskiepiję arba persirgę COVID-19 žmonės, kad iki minimumo būtų sumažinta užkrato plitimo galimybė.

Atsižvelgiant į šią informaciją galima teigti, kad socialinių tinklų vartotojai buvo neteisūs – Latvijoje neketinama įvesti privalomos vakcinacijos, o kelių tūkstančių asmenų protestas, vykęs Rygoje, neprivertė Latvijos vyriausybės atsisakyti planų dėl daug diskusijų sukėlusio COVID-19 infekcijos valdymo įstatymo. Diskusijos dėl šio įstatymo dar vyksta, todėl kol kas neaišku, kas bus nurodoma galutinėje dokumento versijoje.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (32)