Teiginiai
Terminas „šiltnamio efektas“ nėra mokslinis terminas.
Verdiktas
Melas. Šiltnamio efektą sukeliančios dujos yra dujos, kurios atmosferoje sulaiko šiluma. Pavyzdžiui, anglies dioksidas, metanas ir kt. Šis terminas naudojamas moksle.
Melo detektoriaus komentaras
Šiltnamio efektą sukeliančioms dujoms priskiriamas anglies dvideginis, metanas, fluorintos dujos, azoto oksidas ir kt. Terminas naudojamas moksle ir moksliniuose tyrimuose.
Šiltnamio efektą sukeliančios dujos atmosferoje sulaiko Saulės šilumą, todėl Žemės klimatas greitėjančiai šyla. Du trečdalius pasaulinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir beveik 90 procentų viso anglies dioksido emisijų, išsiskiriama deginant iškastinį kurą – anglį, naftą ir dujas.
Gyvybei Žemei būtinas šiltnamio efektas – jei jo nebūtų, vidutinė temperatūra planetoje siektų apie -18 laipsnių (dabar yra +15). Ne tik Žemės atmosferoje yra šiltnamio efektą sukeliančių dujų – Saulės sistemoje tai taip pat vyksta Marse, Veneroje ir Saturno palydove Titane.
Jei ir toliau kils vidutinė Žemės temperatūra, daugės ekstremalių orų reiškinių, bus sujaukta bioįvairovė, tam tikros dabar gyvenamos Žemės vietos pasidarys nebegyvenamos. Todėl klimato krizė yra ne „politinė“, kaip teigiama įrašė, o faktinė problema, kuriai įrodyti yra daugybė straipsnių, kelis dešimtmečius rinktų duomenų iš Žemę stebinčių palydovų ir pan.
Šiltnamio efektą sukeliančias dujas, atmosferą, klimatą, orus ir pan. tyrinėja taip vadinami atmosferos mokslai. Tai – meteorologija, klimatologija ir aeronomija. Meteorologija apima ne tik orų prognozes, bet ir atmosferinės fizikos ir atmosferinės chemijos tyrimus. Klimatologai nagrinėja ilgalaikius ir trumpalaikius atmosferinius pokyčius apibūdinančius klimatą bei jo kaitą nulemtą natūralių ir antropogeninių faktorių. Aeronomai analizuoja viršutinius atmosferos sluoksnius, kuriuose gausu jonizuotų dalelių.
Svarbu pabrėžti, kad vaizdo įraše kalbantis žmogus – Klaus Ermecke – kaip rodo viešai prieinami duomenys, nėra atmosferos mokslų atstovas, neatlikęs nei vieno susijusio tyrimo. Todėl jo pasisakymus, kurie prieštarauja moksliniam sutarimui, reikėtų vertinti kritiškai.
