Teiginiai
Vabzdžių milteliai atlieka nešiklio arba nešėjo funkciją [kaip ir mRNR skiepų atveju] ir daro didelę žalą nepriklausomai chromosomai X, kuri naikina lytines chromosomas. Globalistai nori sterilizuoti žmoniją vabzdžių maisto milteliais! (ČIA)
Verdiktas
Melas. Vabzdžių miltai, kaip ir mRNR vakcina, negali pakeisti žmogaus DNR ir chromosomų, kurios nulemia žmogaus lytį.
Melo detektoriaus komentaras
Socialiniuose tinkluose plinta vaizdo įrašas, kuriame gydytoja, ji pati taip save įvardija, Dorothea Thul pasakoja apie jau patvirtintų naudoti vamzdžių miltų esą pražūtingą poveikį žmonijai. Tačiau pavyko rasti tik tokios informacijos, jog D. Thul yra ar buvo pediatrė, tačiau ji tikrai nėra genetikos ekspertė, kuri galėtų patikimai ir kompetentingai išaiškinti, kaip vabzdžių miltai paveikia DNR ir X chromosomas.
Be to, ir palyginimas, kad vabzdžių miltai, kaip ir mRNR vakcina, gali pakeisti žmogaus DNR yra melas, nes daugybė ekspertų įrodė, kad mRN vakcina tikrai negali pakeisti žmogaus DNR. Pabrėžiama, kad tarp mRNR ir DNR yra esminis skirtumas.
DNR, kuri sudaro mūsų genetinį kodą, yra didesnė, dvigrandė ir labai ilga. mRNR yra vienos grandinės nedidelės DNR dalies kopija, kuri dažnai išleidžiama siunčiant nurodymus kitoms ląstelės dalims. DNR saugoma apsaugotame mūsų ląstelių centre – branduolyje. Kūnas greitai suskaido mRNR. Jis niekada nepatenka į branduolį ir negali jokiu būdu paveikti ar susijungti su mūsų DNR, kad pakeistų mūsų genetinį kodą.
Vietoj to, COVID-19 mRNR vakcinos moko ląstelę gaminti baltymą, kuris sukelia specifinį COVID-19 imuninį atsaką. Vakcinos veikia su natūralia organizmo apsauga, kad sukurtų imunitetą ligoms.
Vabzdžių miltai taip pat neturi ir jokios įtakos chromosomoms, lemiančioms žmogaus lytį.
Chromosomos yra struktūros, turinčios genus. Genai yra individualios instrukcijos, nurodančios mūsų kūnui, kaip vystytis ir veikti; jie reguliuoja fizines ir medicinines savybes, tokias kaip plaukų spalva, kraujo grupė ir jautrumas ligoms.
Kūnas susideda iš atskirų vienetų, vadinamų ląstelėmis. Kiekviename kūne yra daug įvairių ląstelių, tokių kaip odos ląstelės, kepenų ląstelės ir kraujo ląstelės. Daugumos ląstelių centre yra struktūra, vadinama branduoliu. Čia yra chromosomos.
Tipiškas chromosomų skaičius žmogaus ląstelėje yra 46 arba 23 poros, kuriose iš viso yra nuo 20 000 iki 25 000 genų. Vienas 23 chromosomų rinkinys yra paveldėtas iš biologinės motinos (iš kiaušinėlio), o kitas – iš biologinio tėvo (iš spermos).
Iš 23 chromosomų porų pirmosios 22 poros vadinamos „autosomomis“. Paskutinė pora vadinama „lytinėmis chromosomomis“. Lytinės chromosomos lemia asmens lytį: moterys turi dvi X chromosomas (XX), o vyrai – X ir Y chromosomas (XY). Motina ir tėvas sukuria po vieną 22 autosomų rinkinį ir vieną lytinę chromosomą.
Egzistuoja ir daugybė chromosomų anomalijų tipų, tačiau juos galima suskirstyti į dvi pagrindines grupes: skaitines ir struktūrines anomalijas.
Skaičių anomalijos, kai asmeniui trūksta vienos iš poros chromosomų, būklė vadinama monosomija. Kai asmuo turi daugiau nei dvi chromosomas, o ne porą, būklė vadinama trisomija.
Skaičių anomalijų sukeltos būklės pavyzdys yra Dauno sindromas, kuriam būdinga psichikos negalia, mokymosi sunkumai, būdinga veido išvaizda ir prastas raumenų tonusas (hipotonija) kūdikystėje. Dauno sindromu sergantis asmuo turi tris 21 poros chromosomos kopijas, o ne dvi.
Monosomijos, kai asmeniui trūksta chromosomos, pavyzdys yra Turnerio sindromas. Sergant Turnerio sindromu, moteris gimsta turėdama tik vieną lytinę chromosomą – X, ir paprastai negali susilaukti vaikų, be kitų sunkumų.
Dauguma chromosomų anomalijų atsiranda kaip nelaimingas atsitikimas kiaušinėlyje ar spermoje. Tokiais atvejais anomalija yra kiekvienoje kūno ląstelėje. Tačiau kai kurie sutrikimai atsiranda po pastojimo; tada kai kurios ląstelės turi anomalijų, o kai kurios – ne.
Chromosomų anomalijos gali būti paveldėtos iš tėvų (pvz., perkėlimas) arba būti „de novo“ (naujos asmeniui). Štai kodėl, kai vaikui nustatoma anomalija, tėvai dažnai atlieka chromosomų tyrimus.
Chromosomų anomalijos dažniausiai atsiranda, kai yra ląstelių dalijimosi klaida.
Tarp veiksnių, galinčių padidinti chromosomų anomalijų riziką, paminėtinas motinos amžius, nes senstant kiaušinėlių genetinėje medžiagoje gali atsirasti klaidų. Nors nėra įtikinamų įrodymų, kad konkretūs aplinkos veiksniai sukelia chromosomų anomalijas, vis tiek įmanoma, kad aplinka gali turėti įtakos genetinių klaidų atsiradimui.
Taigi, tikrai nėra įrodymų, kad vamzdžių miltai gali sukelti būtent žmogaus lytį nulemiančių chromosomų anomalijas.
Šiuo metu ES maisto reikmėms kaip nauji produktai patvirtintos naudoti tik trys vabzdžių rūšys – naminiai svirpliai (miltelių pavidalu), didžiojo milčiaus lervos (džiovintos) ir skėriai keleiviai (džiovinti, šaldyti arba miltelių pavidalo). Šių produktų naudojimas griežtai reglamentuojamas ir leistinas tik tam tikroms maisto produktų grupėms gaminti nustatytais kiekiais.
Šiuos vabzdžių produktus leisti naudoti todėl, kad nenustatyta jokio neigiamo poveikio žmonių sveikatai.
Moksliniame tyrime apie valgomų vabzdžių įtaką sveikatai pabrėžiama, kad valgomieji vabzdžiai yra naudingi žmonių sveikatai, nes gali sukelti antioksidacinį, antihipertenzinį, priešuždegiminį, antimikrobinį ir imunomoduliacinį poveikį. Preliminarūs įrodymai rodo, kad valgomieji vabzdžiai gali turėti teigiamą poveikį žarnyno mikrobiotai dėl savo prebiotinio poveikio arba antimikrobinio aktyvumo prieš patogenus.
- Šaltiniai
- Beyond Human Nutrition of Edible Insects: Health Benefits and Safety Aspects
- Ar tikrai Europos Komisija leido vabzdžius naudoti visuose maisto produktuose ir kokį poveikį sveikatai daro juose esantis chitinas?
- Approval of fourth insect as a Novel Food
- Is it true? Can COVID-19 vaccines alter my DNA?
- Do experts find it plausible that the mRNA of the COVID-19 vaccines could be integrated into human DNA?
- Chromosomal Sex Determination in Mammals
- Chromosome Abnormalities Fact Sheet
- X chromosome
