aA
Siekiant įrodyti Kremliaus stumiamą naratyvą esą Vakarų šalys yra nužmogėjusios ir iškrypusios socialiniuose tinkluose atsiranda vis daugiau provokuojančios informacijos. Prieš kelias dienas lietuviškose socialinių tinklų paskyrose pradėtos platinti žinutės apie Švedijos mokslininką, kuris vienos konferencijos metu neva siūlė pradėti valgyti žmogieną. Ši informacija – klaidinga.
Kairėje – klaidinanti žinutė, dešinėje – Stokholmo ekonomikos mokyklos profesorius M. Söderlundas
Kairėje – klaidinanti žinutė, dešinėje – Stokholmo ekonomikos mokyklos profesorius M. Söderlundas
© Ekrano nuotr.

Teiginiai


Švedijos mokslininkas kovojant su klimato kaita siūlo valgyti žmogieną.

Verdiktas


Švedijos mokslininkas Magnusas Söderlundas nesiūlė valgyti žmogienos, o tik kalbėjo apie tokį veiksmą iš vartotojų elgesio perspektyvos, klausdamas, kodėl žmogienos valgymas yra toks didelis tabu, kas sukelia nenoro tai daryti ir pasišlykštėjimo jausmą, taip pat – kiek žmogus pasiruošęs keisti savo elgesį dėl klimato kaitos. Pagrindinė vartotojų elgsenos mokslininko idėja buvo ta, kad dėl klimato kaitos trūkstant maisto resursų ateities kartos gali susidurti su žmogienos valgymo klausimu, todėl reikia svarstyti apie tokią galimybę.

Melo detektoriaus komentaras


Socialinių tinklų vartotojai pasidalino portale „Big Think“ publikuoto straipsnio antrašte ir keliais pradžios teiginiais. Žinutėse taip pat matoma provokuojanti nuotrauka, kurioje vaizduojamos šakutėmis pasmeigtos žmonių rankos. Nors „Big Think“ publikuotas straipsnis iš esmės nėra klaidingas ir pateikia pakankamai konteksto apie tai, kokiomis aplinkybėmis kalbėjo ir kokias idėjas išsakė minimas švedų elgsenos mokslininkas, vis dėlto, socialiniuose tinkluose atsidūrė tik kelios straipsnio idėjos, kurių nepakanka susidaryti objektyvią nuomonę apie situaciją.

Atvaizde vaizduojamoje antraštėje rašoma: „Švedų mokslininkas pasisako už žmonių valgymą siekiant kovoti su klimato kaita“, o keliuose toliau sekančiuose teiginiuose nurodoma: „Švedijos elgsenos mokslininkas mano, kad dėl klimato kaitos poveikio bus reikalingas lavonų kanibalizmas. Šį prieštaringai vertinamą pranešimą jis pateikė Švedijos televizijai per Stokholme vykusią konferenciją „Maisto ateitis“. Mokslininkas pripažįsta, kad ši idėja turės įveikti daugybę tabu.“

Vienas atvaizdu pasidalinęs vartotojas pridūrė: „Jei manote, kad vabalai yra blogiausia, ką jie mums kiša į gerklę, atkreipkite dėmesį į tai, kaip mirties kulto elitas pradeda stumti kanibalizmo koncepciją...“ (ČIA).

Tačiau atvaizde pateiktos informacijos apie mokslininko išsakytas idėjas aiškiai nepakanka susidaryti teisingą nuomonę apie tai, kas iš tiesų įvyko konferencijos „Maisto ateitis“ metu, o socialinių tinklų vartotojų padarytos išvados tai tik dar akivaizdžiau parodo.

Tą pačią istoriją apie tai, kad švedų mokslininkas neva agituoja imtis kanibalizmo pasigriebė ir Švedijos (ČIA), Didžiosios Britanijos (ČIA) bei JAV (ČIA) tabloidai. Juose taip pat pateikiama iškreipta situacijos versija, siekiant sukurti sensaciją.

Pirmiausia reikia paminėti, kad ši istorija nėra nauja, konferencija, apie kurią kalbama, vyko 2019 m., ką rodo ir visų straipsnių apie ją publikavimo datos. Taigi, kyla klausimas, kodėl nuspręsta šią informaciją prikelti antram gyvenimui būtent dabar.
Dėmesio centre tuo metu atsidūręs mokslininkas yra Magnusas Söderlundas. Jo pasisakymai Stokholme vykusioje konferencijoje „Maisto ateitis“ sulaukė itin didelio dėmesio dar ir dėl to, kad žinute apie žmones valgyti neva agituojantį mokslininką „Twitter“ paskyroje pasidalino Amerikos kraštutinių dešiniųjų interneto svetainė „Breitbart News“ (ČIA), o vėliau ta pačią žinute pasidalino tuometinis JAV prezidentas Donaldas Trumpas.

Visose jose buvo pateikiama informacija esą M. Söderlundas siūlė, siekiant kovoti su klimato kaita, pradėti valgyti žmonių lavonus.

Daugiausia informacijos apie tai, kokių idėjų vedimas M. Söderlundas vedė seminarus apie žmogienos vartojimą konferencijos „Maisto ateitis“ metu, duoda trumpas žurnalistės pokalbis su pačiu M. Söderlundu (ČIA). Jo metu mokslininkas paaiškina, kad „yra daug įvairių tabu, kuriuos sunku sulaužyti. Tikriausiai žmogiena niekada netaps didele, plataus masto istorija Vakarų pasaulio ar mūsų laikų žmonėms. Tačiau žinojimas, kad egzistuoja toks tabu, reiškia, kad daugumai žmonių tai atrodo itin bjauru ir keista. Taigi, vis dėlto, svarbu pabandyti suprasti. Kas verčia nenorėti daryti tam tikro dalyko? Tai galite pamatyti kaip apklausos dalį, kurioje kalbama apie įvairiausius dalykus, kurių žmonės iš tikrųjų nusprendžia vengti daryti. Kas yra šie tabu? Kas daugumą iš mūsų verčia reaguoti su pasibjaurėjimu? Pavyzdžiui, instinktyviai, kai kalbama apie žmogaus mėsos valgymą siekiant išsaugoti klimatą.“

Taigi, mokslininką domina ne skatinimas valgyti žmogaus mėsą, o noras išsiaiškinti, kas verčia reaguoti su pasišlykštėjimu, kodėl egzistuoja toks tabu, galiausiai, kodėl žmogaus žudymas, nors taip pat yra tabu, įveikiamas lengviau, nei tabu vartoti mirusio žmogaus mėsą.
Tuo tarpu portale „Big Think“ publikuotame straipsnyje (ČIA) lektoriaus iškelta idėja paaiškinama dar plačiau, nurodant, kad M. Söderlundas ragina geriau suprasti pačią klimato kaitą ir siekdamas atskleisti, su kokiais klimato kaitos padariniais gali tekti susitaikyti ateities žmonėms, jeigu nebus imtasi atitinkamų veiksmų klimato kaitai stabdyti, siūlo pagalvoti apie žmogaus kūno valgymo idėją ateityje. Pasak mokslininko, su tokia idėja ateities žmonėms gali tekti susitaikyti dėl klimato kaitos nykstant maisto resursams, kai kadaise buvusios derlingos žemės taps nebederlingomis ar netinkamomis gyventi.

Tiesa, svarbu suprasti, kad M. Söderlundas nėra klimato mokslininkams ir jo tikslas nėra vertinti klimato kaitos scenarijus. Šis profesorius dirba Stokholmo ekonomikos mokyklos Marketingo ir strategijos fakultete, o jo tiriamosios sritys daugiausia susijusios su vartotojų elgesiu ir vartojimo įpročiais.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(1 žmogus įvertino)
1.0000

Top naujienos

Garsaus Panevėžio ketvertuko mama su vaikais slapčia išmesta į gatvę: žmonės netiki, kad mums taip galėjo atsitikti

Sunkių skyrybų peripetijomis viešai besidalijanti garsiojo Panevėžio ketvertuko mama...

Karo ekspertai: neišsipildžius lūkesčiams kaltinti Vakarus nėra sąžininga (1)

Pilietinio gynybos ir saugumo analizės centro „ Locked N‘ Loaded “ ekspertų teigimu, rusai...

Apie rimtą problemą pirmą kartą prakalbęs Kim Jong Unas šluostėsi ašaras (7)

Per pastaruosius 11 metų pirmą kartą surengto nacionalinio motinų susirinkimo metu Šiaurės...

Po didžiausio pralaimėjimo „Wolves“ istorijoje įniršęs Kemzūra: mūsų rungtynėse nebuvo, o jūs buvote? (1)

Europos taurės rungtynėse Vilniuje trečiadienį susitiko dvi iš trijų jauniausių turnyro...

Įkaušę rusų turistai egzotiškame kurorte prisivirė košės: valdžia griebėsi įvesti naujus apribojimus

Venesuelai priklausančios Margaritos salos oro uoste įvestos specialios taisyklės, reguliuojančios...

Neapsikentusi „cepelininio“ dangaus ir rutinos Toma ryžosi viską mesti bei su šeima išsikelti į saulėtą rojų

Būdama 25-erių, pajutau stiprų savęs spaudimą iš vidaus. Vis keldavau sau klausimus apie tai,...

Vestuvinių suknelių kūrėjas: smarkiai auga vestuvėms skirti biudžetai – už tobulumą nuotakos šiandien pakloja ir 100 000 eurų

Nors Lietuvą baltos vestuvinės suknelės pasiekė daug vėliau nei Europą, tradicija puoštis...

Eurolygoje – blankūs lietuviai ir skirtingos dramų pabaigos baskams bei katalonams

Šeštą pergalę per paskutines septynerias Eurolygos rungtynes iškovojo puikią formą...

Kai svarbiau ne milijonas, o kolekcija: šimtus bilietų turintis Virgilijus planuoja išleisti knygą

Kai kurios žmonių kolekcijos – tokios įspūdingos, kad atima žadą visiems, pamačiusiems. Kitos...

9 veiksniai, galintys išprovokuoti vyro neištikimybę – kada tai gali būti ir moters kaltė

Ištikimybė yra kiekvienų santykių pagrindas. Kartais, dėl kažkokių priežasčių,...