„Facebook“ socialiniame tinkle pasirodė žinučių, kuriose COVID-19 vakcinos lyginamos su konservantu E171, kuriuo žymima medžiaga titano dioksidas – plačiai naudotas dažiklis, suteikiantis baltą spalvą.

Titano dioksidas buvo naudojamas kramtomosios gumos, draže glaistuose, saldumynams, spurgoms puošti, taip pat piene ir dantų pastoje. Anksčiau šis maisto priedas buvo laikomas saugiu, tačiau gavusi 2020 m. kovo mėn. Europos Komisijos prašymą, Europos maisto saugos tarnyba atnaujino E171 saugos vertinimą.

Įvertinus tūkstančius tyrimų ir studijų nustatyta, kad negalima atmesti titano dioksido genotoksiškumo – gebėjimo pažeisti DNR – kuris gali sąlygoti kancerogeninį poveikį, todėl šios medžiagos maiste neturėtų likti.

Socialiniuose tinkluose paskleistose žinutėse E171 istorija susieta su COVID-19 vakcinomis, pabrėžiant, kad COVID-19 vakcinų genotoksiškumo ir kancerogeniškumo tyrimai apskritai nebuvo atlikti, todėl, esą, bet kada gali paaiškėti, kad vakcinos nėra saugios žmonėms, visai kaip titano dioksidas.

Iš tiesų, toks teiginys yra manipuliatyvus, nes kai kurių COVID-19 vakcinų sudėtyje esančios naujos pagalbinės medžiagos buvo tirtos dėl genotoksinio poveikio, o tuo tarpu kitoms virusų pagrindu kurtoms vakcinoms ar vakcinoms, kurių sudėtyje nėra naujų pagalbinių medžiagų, nebuvo privaloma atlikti šių tyrimų pagal šiuo metu galiojančias vakcinų vertinimo normas.

Žurnale „Toxicology Reports“ 2021 m. balandžio mėnesį publikuotame straipsnyje „ES administruojamų COVID-19 vakcinų saugumas: ar turėtume nerimauti?“ (eng. „Safety of COVID-19 vaccines administered in the EU: Should we be concerned?“) aptarti trijų Europos Sąjungos (ES) šalyse naudojamų COVID-19 vakcinų („Pfizer / BioNTech“, „Moderna“ ir „AstraZeneca“ kurtų) saugumą patvirtinantys tyrimai.

Straipsnyje aptariama ir tai, ar šios vakcinos buvo tirtos dėl genotoksinio poveikio.

Pasak straipsnio, „Pfizer / BioNTech“ kurtos iRNR tipo vakcinos genotoksiškumas nebuvo tirtas, nes vakcinai kurti naudoti sudėtiniai komponentai neturėtų kelti genotoksinio poveikio. „Visų pirma, pristatyta [kartu su vakcina] iRNR yra aktyvi ląstelės citoplazmoje ir nepatenka į branduolį arba nesąveikauja su genomu, todėl ji nesidaugina“, – pabrėžiama straipsnyje.

Ta pati informacija nurodoma ir oficialioje vakcinos vertinimo apžvalgoje. Joje teigiama, kad, atsižvelgiant į tai, kad vakciną sudaro lipidai ir iRNR, iš kurių nesitikima genotoksinio poveikio, šių tyrimų nėra reikalaujama. Tiesa, nurodoma, kad naujoje vakcinos pagalbinėje medžiagoje ALC-0159 potencialiai gali būti acetamido, tačiau vakcinos kūrėjų atliktame rizikos vertinime nurodoma, kad šios pagalbinės medžiagos genotoksinis potencialas yra itin mažas. Remiantis turimais duomenimis, acetamidas su genotoksiniu poveikiu siejamas tik tada, kai kalbama apie dideles šios medžiagos dozes ir nuolatinį vartojimą, o kadangi galutinėje vakcinos dozėje ALC-0159 yra labai mažai, pagalbinės medžiagos genotoksinis poveikis būtų itin žemas.

Tuo tarpu, kalbant apie kitą iRNR tipo vakciną, sukurtą farmacijos kampanijos „Moderna“, nurodoma, kad galutinės vakcinos formulės ir vienos naujos pagalbinės medžiagos (vieno iš keturių lipidų, apsaugančių ir pernešančių iRNR) genotoksinis potencialas buvo įvertintas. Tyrimo rezultatai parodė, kad iš „Moderna“ kurtos COVID-19 vakcinos reikšmingos genotoksinės rizikos nesitikima.

AstraZeneca“ vakcina nebuvo tirta dėl genotoksinio ar kancerogeninio poveikio, nes, pagal šiuo metu galiojančias ir Pasaulio sveikatos organizacijos patvirtintas vakcinų vertinimo gaires, šie tyrimai tokio tipo ir sudėties vakcinai nebuvo reikalingi, be to, kuriant vakciną nebuvo pasitelktos naujos pagalbinės medžiagos.

„Johnson & Johnson“ kurtos vakcinos tyrimai genotoksiškumui ir kancerogeniškumui nustatyti taip pat nebuvo atlikti dėl to, kad iš tokio tipo ir sudėties vakcinos tokio poveikio, pagal galiojančius nurodymus, nesitikima.

Kalbant apie gamintojo „Novavax“ kurtą vakciną, dėl genotoksinio poveikio buvo tiriamas vienas vakcinos priedas Matrix-M1 ir tyrimo metu nebuvo nustatyta, kad šis priedas gali turėti genotoksinį poveikį. Kancerogeniškumo tyrimai šiai vakcinai nebuvo atlikti, nes to daryti nebuvo būtina, remiantis šiuo metu galiojančiais vakcinų vertinimo standartais.

Išvados

Kai kurių COVID-19 vakcinų sudėtyje esantys nauji priedai buvo tiriami dėl galimo genotoksinio poveikio, tačiau genotoksinis potencialas nebuvo nustatytas. Tuo tarpu iš dalies vakcinų gamintojų tokių tyrimų nebuvo reikalaujama pagal šiuo metu patvirtintas vakcinų vertinimo gaires, nes iš jose esančių komponentų nesitikima genotoksinio poveikio. Šių tyrimų nebuvimas, kalbant apie COVID-19 vakcinas, nereiškia, kad jos yra nesaugios vartoti žmonėms.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (3)