„Anušauskas paaiškino, kodėl 4000-čių nelegalių migrantų iš pat pradžių niekas nestabdė ir leido laisvai kirsti LT sieną: "Kad iš Europos gautume babkių"“, – tokia žinute dalinamasi „Facebook“ socialiniame tinkle.
Prie žinutės pridedamas vaizdo įrašo ištrauka, kurioje girdimas kelis kartus pagreitintas A. Anušausko atsakymas į klausimą, kodėl prireikė laukti du mėnesius, kol buvo pradėtas stabdyti nelegalios migracijos į Lietuvą srautas.
Trumpa beveik pusės minutės trukmės vaizdo įrašo iškarpa paimta iš rugsėjo 11 d. „Žinių radijuje“ transliuotos pokalbių laidos „Greiti pietūs“ tema „Ar reikia bijoti „Zapad“?“. Jos metu laidos vedėjas Algis Ramanauskas diskutavo su krašto apsaugos ministru Arvydu Anušausku.
Ties 24 laidos minute A. Ramanauskas užduoda laidos klausytojo atsiųstą klausimą. Pateikiame klausimo ir A. Anušausko atsakymo išrašą:
„A.R.: Kodėl reikėjo dviejų mėnesių, kad būtų pradėti stabdyti nelegalai?
A.A.: Kodėl reikėjo? Na, iš tikrųjų birželio mėnesį mes neturėjom pilnos apimties informacijos, kodėl tai vyksta, kaip vyksta, kas atsakingas, kas stumia, ką daro Baltarusija ir tie 500 papildomų migrantų birželio mėnesį taip, pateko įprasta tvarka į Lietuvą, t.y., kaip įprasta – per sieną nelegaliai atėjo. Liepą, kai srautai birželio-liepos sandūroje staiga pasidarė 100-200 per parą jau mes turėjom pakankamai užsukę tą ratą informacijos rinkimo ir galiausiai mes pamatėm tuos užkulisius Baltarusijos kaip valstybės institucijos, kaip pareigūnai į tai įsitraukę. Kita vertus, jeigu būtume iš karto stabdymo politiką įjungę, stabdymo ir grąžinimo, tiksliau, apsukimo, kaip ten vaizdžiai sakoma, apsukami prie sienos, tai iš tikrųjų nebūtume gavę tokios europinės paramos iš kitų valstybių ir ne tik politinės, bet ir materialios.
A.R.: Kitaip sakant, mums reikėjo truputį tapti auka?
A.A.: Šiek tiek, ko gero, sutinku, kad reikėjo ir prisiimti tam tikrą krūvį, įsipareigojimą ir gauti paramą, ir politinę paramą, kas labai svarbu, nes kalbėti apie migracijos politikos pasikeitimą tada būtų labai sudėtinga įjungus iš karto pačius griežčiausius mechanizmus. <...>“
Išgirdus visą krašto apsaugos ministro atsakymą tampa akivaizdu, kad socialiniuose tinkluose išplatinta žinute, esą nelegalūs migrantai į Lietuvos teritoriją įleisti tik siekiant gauti pinigų iš ES, siekta manipuliuoti skaitytojais.
Interviu metu A. Anušauskas išvardino kelias priežastis, kodėl Lietuva nuo pat pradžių pastebėjus nelegalios migracijos srautą netaikė griežtos apgręžimo politikos:
1. Birželio mėnesį nebuvo pakankamai informacijos apie tai, kodėl padaugėjo nelegalių bandymų kirsti Lietuvos sieną, kas už tai atsakingas ir kaip prie to prisideda Baltarusijos valdžios institucijos;
2. Griežtos migrantų apgręžimo politikos taikymas vos pastebėjus išaugusius migracijos srautus būtų užkirtęs galimybę gauti ES ir kitų valstybių politinę paramą;
3. Griežtos apgręžimo politikos taikymas anksčiau būtų sutrukdęs gauti ES ir kitų šalių materialią paramą;
4. Skubotai taikant griežtą migrantų apgręžimo politiką būtų buvę itin sunku kalbėti apie migracijos politikos pasikeitimą.
Kadangi pokalbio metu išskirtos kelios priežastys, kodėl nelegalius migrantus nuspręsta apgręžti tik vėliau, kai į šalį jau buvo patekę keli tūkstančiai migrantų, negalima teigti, kad materialinė ES parama buvo vienintelė tokio sprendimo priežastis.
Kitas svarbus aspektas – galiojantys tarptautiniai įsipareigojimai žmogaus teisių ir prieglobsčio prašymo srityje, kurių Lietuva privalo laikytis. Remiantis tarptautine teise, kolektyvinis migrantų išsiuntimas ir apgręžimas yra draudžiamas, kai vykdant tokią politiką neatsižvelgiama į kiekvieno asmens individualią situaciją.
Kolektyvinį užsieniečių išsiuntimą draudžia Europos žmogaus teisių konvencija, kurioje pateikiamas ir šio veiksmo aprašymas.
„Kolektyvinis išsiuntimas“ – bet kokia priemonė, priverčianti užsieniečius, kaip grupę, palikti šalį, išskyrus atvejus, kai tokios priemonės imamasi pagrįstai ir objektyviai išnagrinėjus kiekvienos atskiro grupės individo atvejį.“ Šiame dokumente galima rasti sąrašą bylų, kuriose Europos žmogaus teisių teismas užfiksavo šio konvencijos punkto pažeidimą.
Nors Lietuva apie imamą taikyti nelegalių migrantų apgręžimo politiką, suteikiant jiems galimybę prašyti prieglobsčio Lietuvoje šalies pasienio punktuose, paskelbė tik rugpjūčio mėnesio pradžioje, kai sieną jau buvo perėję keli tūkstančiai nelegalių migrantų, o tarptautinė bendruomenė įspėta apie Lietuvos atžvilgiu vykdomą kaimyninės Baltarusijos hibridinę ataką, ekspertai vis viena neslėpė nerimo, kad šis žingsnis Lietuvai gali būti pavojingas dėl galimų tarptautinės teisės pažeidimų.
Išvados
Remiantis pateikta informacija „Melo detektorius“ vertina socialiniuose tinkluose pasirodžiusius teiginius, esą Lietuvos krašto apsaugos ministras pripažino, kad nelegalių migrantų srautų iš karto nesiimta apgręžti tik tam, kad būtų gauta daugiau pinigų iš ES kaip manipuliaciją. „Žinių radijo“ laidos metu finansinė parama buvo įvardinta tik kaip viena iš priežasčių, kodėl griežtos apgręžimo politikos nesiimta taikyti iš karto. A. Anušauskas akcentavo, kad griežtos politikos taikymas vos pastebėjus migrantų srautų padidėjimą būtų užkirtęs kelią kitų valstybių politinei paramai bei galimybei keisti migracijos politiką.
