Lentelėje, kuria pasidalino 1,5 tūkst. socialinių tinklų vartotojų, skelbiama: „Pandemijos valdymas Lietuvoje *ko nepasakys duomenų analitikas“. Toliau pateikiamas kai kurių statistinių duomenų – pasiskiepijimo nuo COVID-19 rodiklio, sunkių atvejų ir mirčių, tenkančių milijonui gyventojų, taikomos skiepų paso politikos – palyginimas Lenkijoje, Lietuvoje ir Estijoje.
Akivaizdu, kad lentele norėta parodyti, kad Lietuvoje turime daugiausia pilnai pasiskiepijusių nuo COVID-19 gyventojų, taip pat šalies viduje taikome Galimybių paso reikalavimą, tačiau tuo pačiu metu kitos Baltijos šalys, nors skiepijasi vangiau ir tokių griežtų reikalavimų netaiko, kur kas geriau kovoja su užkratu, mat tiek mirčių, tiek sunkių susirgimų skaičius Lietuvoje nurodytas didžiausias.
Pirmiausia į akis krenta tai, kad kai kuriose lentelės grafose pateikti neteisingi statistiniai duomenys. Nurodoma, kad ją sudarinėjant remtasi Ourworldindata.org ir Worldometers.info duomenimis, tačiau siekiant pateikti kaip įmanoma tikslesnę statistiką būtų galima remtis patikimesniais kiekvienos valstybės institucijų pateikiamais duomenimis.
Pavyzdžiui, Lietuvoje teksto rašymo metu, rugsėjo 30 d., 57,7 proc. gyventojų buvo pilnai pasiskiepiję nuo COVID-19. Rugsėjo 26 d., tada, kai nurašyti duomenys lentelei sudaryti, visiškai vakcinuoti buvo 57,1 proc. gyventojų. Tuo tarpu lentelėje nurodoma, kad rugsėjo 26 d. pilnai pasiskiepijusių gyventojų skaičius jau siekė 57,9 proc.
Tuo tarpu oficialioje interneto svetainėje, kurioje skelbiami duomenys apie vakcinacijos procesą Estijoje, nurodoma, kad rugsėjo 30 d. pilnai paskiepytų asmenų buvo 52,94 proc., o rugsėjo 26 d. šis skaičius buvo 50,8 proc., o ne 45,5 proc., kaip nurodoma lentelėje.
Lenkijos vakcinacijos nuo COVID-19 statistika, remiantis oficialiais duomenimis, taip pat neatitinka lentelėje įrašytų skaičių, nes rugsėjo 30 d. pilnai pasiskiepiję buvo tik 45,36 proc. šalies gyventojų.
Nežymių netikslumų įsivėlė ir kitose lentelės grafose. Tačiau svarbiausia tai, kad net jeigu pateikti skaičiai būtų teisingi, logiško atsakymo, kodėl gausiausiai pasiskiepijusioje nuo COVID-19 šalyje iš trijų lentelėje nurodytų, Lietuvoje, taip pat skaičiuojami aukščiausi mirusiųjų ir kritinę būklę pasiekusių ligonių skaičiai, nerasime. Tam įvertinti lentelėje tiesiog pateikiama per mažai duomenų.
COVID-19 plitimą gali lemti daugiau svarbių dedamųjų, ne tik vakcinacijos mastai ar vakcinacijos sertifikato taikymas. Prie to prisideda šalyje galiojantys pandemijos metu įvesti apribojimai, kaip užtikrinamas jų laikymasis, ar visuomenė yra linkusi bendradarbiauti su institucijomis ir laikytis visų rekomendacijų.
Prie viruso plitimo taip pat gali prisidėti sugebėjimas atsekti sergančiųjų kontaktus, esama sveikatos sistemos apkrova ir pajėgumai, taip pat – palankūs arba nepalankūs viruso plitimui orai.
Mokslininkai nuo pat pandemijos pradžios mėgino atsakyti į klausimą, kodėl kai kuriose šalyse COVID-19 plinta greičiau ir smogia stipriau, o kitose šalyse mirtingumas nuo viruso pastebimai mažesnis. 2020 m. žurnale „Nature“ išspausdintoje apžvalgoje raginama pažvelgti ir į gyventojų demografinę sudėtį – viruso plitimo mastai ir mirtinos pasekmės gali priklausyti ir nuo vidutinės gyvenimo trukmės, žalingų įpročių paplitimo tarp rizikos grupės asmenų ir pan.
Dar vienas svarbus aspektas – skirtingų viruso padermių paplitimas ir jų atsparumo turimoms COVID-19 vakcinoms lygis.
Remiantis pateikta informacija galima teigti, kad iš pateiktų statistinių duomenų neįmanoma nustatyti, kodėl vienose šalyse, kuriose vakcinacijos nuo viruso rodikliai geri, epidemiologinė situacija vis viena yra prasta, o kitose, kuriose vakcinuotų asmenų mažiau, virusas kerta ne taip skaudžiai. Vertinant esamą epidemiologinę situaciją svarbu atsižvelgti į daug daugiau rodiklių, kad būtų galima atrasti susiklosčiusios situacijos priežastis. Dėl šios priežasties „Melo detektorius“ vertina socialiniuose tinkluose pasidalintą turinį kaip manipuliaciją skaitytojais.
