aA
Visuomenėje netylant kalboms dėl automobilių taršos mokesčio, ekonomistas dr. Nerijus Mačiulis „Žinių radijo“ eteryje vykusiame pokalbyje pasidalino sunerimti verčiančia statistika. Pasak jo, ekologinių problemų ignoravimas jau dabar duoda drastiškų pasekmių žmonių sveikatai, o didžiuosiuose Lietuvos miestuose oro kokybė ne tik nedžiugina, bet ir yra gerokai blogesnė nei šalių kaimynių.
Nerijus Mačiulis
© DELFI / Karolina Pansevič
Lietuva įsipareigojusi iki 2030 metų sumažinti CO2 emisijas 9 proc. lyginant su 2005 metais, tačiau kol kas jos visai nesumažėjo, o net išaugo 30 proc! <...> Lietuvos miestuose kietųjų dalelių kiekis (23 miligramai kubiniame metre) yra didžiausias tarp kaimyninių šalių ir dvigubai didesnis nei Estijoje (10 miligramų). Ir Latvijoje, ir Estijoje jų kiekis ore pastarąjį penkmetį mažėjo, pas mus – ne. <...> Pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje didėja kvėpavimo sistemos ligų skaičius, vien susirgimų astma išaugo daugiau nei 50 proc. (nors rūkančiųjų skaičius nuolat mažėja).
Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas

Kilmė


Rugpjūčio 19 dieną dalyvaudamas, „Žinių radijo“ laidoje „Verslo pozicija“, N. Mačiulis išsakė savo nuomonę automobilių taršos mokesčio klausimu. Pasak jo, priešinimasis mokesčio įvedimui parodo didžiausią socialinį nejautrumą, nes tokiu būdu Lietuvoje ir toliau nekuriamos paskatos gyventi ekologiškiau ir susirūpinti miestų oro kokybe.

Ši diskusija užvirė po to, kai LRT praėjusią savaitę duotame interviu prezidentas Gitanas Nausėda užsiminė planuose įvesti taršos mokestį visiems automobiliams įžvelgiantis socialinės atskirties grėsmę.

„Automobilių mokestis, kuris yra priklausomas nuo anglies dioksido emisijos, daugelyje Europos valstybių egzistuoja, tačiau jau ne kartą esu sakęs, kad šiandien paimti mokiniškai, vadovėliškai ir pamėginti perkelti tuos automobilių mokesčius, kurie egzistuoja Vakaruose, į Lietuvos dirvą būtų ne tiktai socialiai nejautru, bet tiesiog pavojinga, kadangi turbūt didžiausią mokesčių naštą sumokėtų tie žmonės, kurie važiuoja blogiausiais automobiliais, ir ne dėl to, kad yra, atsiprašau, mazochistai, o dėl to, kad neturi pakankamai pajamų“, – sakė G. Nausėda.

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis į šį pareiškimą sureagavo socialiniame tinkle „Facebook“ patalpindamas žinutę. Jis įvardijo keturis punktus, kodėl taršūs automobiliai turėtų būti apmokestinti, neatsižvelgiant į jų vairuotojų gaunamas pajamas.

Ekonomisto teigimu, taršių automobilių mokestis, visų pirma, turėtų paskatinti visus vairuojančius gyventi atsakingiau ir rūpintis aplinka – ieškoti būdų, kaip įsigyti mažiau taršų automobilį ar dažniau naudotis viešuoju transportu.

Taip pat N. Mačiulis pasidalino faktais, įrodančiais dabartinės situacijos rimtumą. Keletą iš jų „Delfi“ nusprendė patikrinti „Melo detektoriumi“.

išreiškė susirūpinimą padidėjusiu lietuvių sergamumu kvėpavimo takų ligomis, kurias didžiąja dalimi, pasak jo, lemia užterštas oras.

Kas melas

Lietuva įsipareigojusi iki 2030 metų sumažinti CO2 emisijas 9 proc. lyginant su 2005 metais, tačiau kol kas jos visai nesumažėjo, o net išaugo 30 proc!

Šis teiginys nėra teisingas.

Kaip rodo Europos aplinkos agentūros pateikti duomenys, lyginant su 1990 metais, iki 2017 metų Lietuva sumažino į aplinką išskiriamo CO2 kiekį 57 proc. Tuo tarpu, lyginant 2017 metų duomenis su N. Mačiulio minėtais 2005 metais CO2 kiekį šalis sumažino 10 proc.

Prieš du metus užfiksuotas Lietuvos rodiklis (20,7 tonų CO2 ekvivalento, išskiriamo per metus), lyginant su kitomis Baltijos šalimis, yra geresnis nei Estijos, kurioje tais pačiais metais buvo išskirta 21,1 tonų CO2 ekvivalento, bet daugiau nei du kartus prastesnis nei Latvijos – šalyje-kaimynėje 2017 metais buvo išskirta tik 11,8 tonų CO2 ekvivalento.

Vertinant pagal tai, kiek CO2 ekvivalento tonų 2017 metais teko vienam gyventojui, Lietuva nuo Latvijos atsilieka kiek mažiau. Prieš du metus vienam Lietuvos gyventojui teko 7,3 tonos šiltnamio efektą sukeliančių dujų, kai per tą patį laikotarpį vienam Latvijos gyventojui teko 6,1 tonos, o Estijos – net 16 tonų šiltnamio efektą sukeliančių dujų.

Nepaisant to, kad Lietuvos rezultatai, lyginant su kitų Europos šalių rezultatais, atrodo neblogai, nerimą kelia tai, kad 2000 metais vienam Lietuvos gyventojui šių dujų teko 1,7 tonos mažiau, nei 2017.

Vis dėlto, vertinant Europos aplinkos agentūros pateiktą statistiką, akivaizdu, kad teiginys, jog Lietuvoje, lyginant su 2015 metais, išskiriamų CO2 emisijų kiekis išaugo 30 proc. yra klaidingas. Tiesa, CO2 emisijų kiekis per du metus, nuo 2015 iki 2017 metų pakilo, tačiau tik 0,2 proc.

Kas tiesa


Lietuvos miestuose kietųjų dalelių kiekis (23 miligramai kubiniame metre) yra didžiausias tarp kaimyninių šalių ir dvigubai didesnis nei Estijoje (10 miligramų). Ir Latvijoje, ir Estijoje jų kiekis ore pastarąjį penkmetį mažėjo, pas mus – ne.

Eurostat duomenimis, 2017 metais Lietuvos didžiuosiuose miestuose tarša kietosiomis dalelėmis (dešimties mikrometrų) iš tiesų siekė 22.8 miligramus kubiniame metre, kai, tuo tarpu, Estijoje tarša buvo tik 10.5 miligramų kubiniame metre. Taigi, sakydamas, kad oro tarša Lietuvoje dvigubai viršija Estijoje esančią N. Mačiulis buvo teisus.

Ekonomistas buvo teisus ir teigdamas, kad pastaruosius penkis metus oro tarša šalyse kaimynėse mažėjo, o, tuo tarpu, Lietuvoje užfiksuoti duomenys – netolygūs, kreivė tai leidžiasi, tai vėl kyla aukštyn. Tiek Latvijoje, tiek Estijoje lūžio taškas buvo pasiektas 2014 metais. Nuo šios datos tarša kietosiomis dalelėmis šiose šalyse ėmė mažėti. Lietuvoje tais pačiais metais oro tarša taip pat smuko, tačiau 2016 metais kreivė vėl pakilo ir pasiekė aukščiausią tašką per septynis metus – ore pasklidusi tarša kietosiomis dalelėmis siekė 24.1 miligramą kubiniame metre.

Pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje didėja kvėpavimo sistemos ligų skaičius, vien susirgimų astma išaugo daugiau nei 50 proc. (nors rūkančiųjų skaičius nuolat mažėja).

N. Mačiulis, siekdamas pagrįsti savo poziciją, atkreipia dėmesį į padažnėjusius susirgimus, kuriuos gali nulemti užterštas oras. Alerginė astma iš tiesų yra priskiriama prie ligų, kurias skatina klimato kaita ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis.

Higienos instituto duomenimis, laikotarpiu nuo 2006 iki 2016 metų ligotumas su klimato kaita susijusiomis alergijomis padidėjo 2 kartus (nuo 158,5/10 000 gyv. iki 312/10 000 gyv.), o labiausiai pakito sergančiųjų alergine astma ir alerginiu rinitu. Ligotumas šiomis ligomis išaugo apie 3 kartus. 2004 – 2016 metų duomenimis sergančių astma vaikų skaičius išauga daugiau nei dvigubai.

N. Mačiulis greičiausiai įžvelgė teisingą sąsają tarp susirgimų astma skaičiaus augimo ir oro didžiuosiuose miestuose kokybės, nes pastaraisiais metais iš tiesų pastebimas rūkančiųjų, ypač rūkančių moterų, vaikų ir paauglių, skaičius. Tiesa, tiksliai jį apskaičiuoti sunku, nes mažėjant tabako ir cigarečių poreikiui, auga elektroninių cigarečių vartojimas, negalima atmesti ir to, kad kylant akcizui dažniau ieškoma būdų, kaip įsigyti kontrabandinių rūkalų.

  • Šaltiniai
  • Eurostat
  • Higienos institutas; „Su klimato kaita susijusių alerginių ligų paplitimo Lietuvoje apžvalga 2016 m.“
Įkelti
* privalomi laukai
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(14 žmonių įvertino)
2.5000

Top naujienos

Rinkimų rezultatai aiškūs: pergalė konservatorių rankose, nepavyko nei Janutienei, nei Paluckui atnaujinta 22.51 val. (508)

Aštuntą valandą vakaro uždarius balsadėžes buvo pradėti skaičiuoti rinkimų į...

Vienas skandalingiausių imperatorių istorijoje: garsėjo ne orgijomis, o sadistišku žiaurumu (35)

Legendos byloja, kad liūdnai pagarsėjęs Romos imperatorius Kaligula buvo toks pamišęs, kad...

Į Lietuvą atslenka arktinis anticiklonas – pokyčius pajusime jau savaitės pradžioje (6)

Šiandien jau iš pat ryto pajausime orų pasikeitimą: debesys išsisklaidė, oras išsausėjo,...

Išrinkti trys nauji Seimo nariai: kas jie tokie (52)

Sekmadienio vakarą antrojo rinkimų į atsilaisvinusias vietas Seime turo metu rinkėjai trijose...

Ši karta jau gimė su telefonu rankose: bankai jau turi planus dar neišnaudotai paauglių rinkai (32)

„ Revolut “ paleidžia bankininkystės programėlę tiems, kam dar nėra 18-os: žmonėms, iš...

Jonaitis po kovos su Janutiene: mane sveikina, kad nugalėjau velnią (56)

Žiemgalos vienmandatėje rinkimų apygardoje Seimo nario rinkimus laimėjęs socialdemokratas...

Nesėkmę rinkimuose patyręs Paluckas įvardijo rezultatų priežastis (65)

Rinkimuose į atsilaisvinusias vietas Seime konservatorių oponentei nusileidęs Lietuvos...

Venckienė: vienintelis dalykas, kurio bijo Lietuvos valdžia – viešumas (557)

„Ji rami, nusiteikusi bet kam, kas gali nutikti, – po susitikimo su jau pusantrų metų Jungtinių...

Rinktinės žaidėjus pagyręs Jasikevičius: esame bandymų stadijoje (17)

„Betsafe-LKL“ čempionas Kauno „Žalgiris“ titulo gynybą pradėjo svečiuose 94:63...

Net 7 kartus teistą kalinį pabandė integruoti į visuomenę, bet šis pabėgo: policija paskelbė specialią operaciją (120)

Po visuomenę pribloškusios istorijos, kai paspruko laisvėje dirbęs dėl pasikėsinimo nužudyti...