Kas tiesa
Vilniečiai išgyvena aukso amžių
Apie sostinės prašmatnumą ir regionų skurdą kalbėta daug ir statistika tai patvirtina. Remiantis pagrindiniais gerovės rodikliais tampa aišku – Vilniaus gyventojai bent kol kas uždirba daugiau, už būtiniausias prekes moka mažiau ir lengviau randa darbą.
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2014 – 2016 metais vienam gyventojui tenkantis bendrasis vidaus produktas nežymiai augo tik Vilniaus apskrityje (nuo 144,9 iki 148,1 proc.). Visuose kituose regionuose ši kreivė svyra žemyn. Be to, Vilniaus regiono rodiklis (148,1 proc.) lenkia, pavyzdžiui, Marijampolės apskrities rodiklį (59,3 proc.) daugiau nei perpus.
Pradėti gyvenimą sostinėje daugelį lietuvių motyvuoja ir aukštesnis atlyginimas. 2017 – ųjų metų duomenimis, vidutinis Vilniaus apskrities gyventojui tenkantis atlygis siekė 728 eurus per mėnesį. Klaipėdos apskrities gyventojai vidutiniškai uždirbo 637 eurus, o gyvenantys Marijampolės apskrityje turėjo tenkintis daug kuklesne suma – 555 eurais per mėnesį.
Pastebimai mažesnis sostinėje ir nedarbo lygis, praėjusiais metais siekęs 4,8 proc., kai tuo tarpu regionuose, Alytaus, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių apskrityje šis rodiklis perkopia 9 proc., o Utenos apskrityje siekia rekordinius 14,9 proc.
Dėl ekonominių priežasčių, švietimo galimybių ar įdomesnio laisvalaikio perspektyvų kiti Lietuvos miestai, išskyrus sostinę, bei regionai lieka užkulisiuose. Deja, tačiau ši situacija verslininkų kurti savo padalinius už Vilniaus ribų taip pat nemotyvuoja. Rezultatas – užburtas ratas, kurio epicentre gerokai kitus aplenkusi sostinė. Taigi, V. Ušackas, teigdamas, jog Šiauliams, Panevėžiui, Klaipėdai, Alytui, Marijampolei ar Ukmergei reikalingas augimas yra teisus.
Kas melas
Apleisti sostinę būtų didelė klaida
Siekdamas atskleisti nelygybę tarp skirtingų Lietuvos miestų, V. Ušackas nepaminėjo, pagal kokį rodiklį Vilnius auga 7 proc. Ekonomistų komentarų, mininčių būtent tokį skaičių viešojoje erdvėje taip pat nėra.
Minėtas augimas gali atspindėti Statistikos departamento paskelbtus vidutinių atlyginimų duomenis. Remiantis jais, vilniečių gaunamos pajamos pastebimai lenkia kitų miestų, Tauragės, Marijampolės ar Alytaus, darbuotojų atlyginimus.
Vis dėlto, ekonomistai ragina atidžiau nagrinėti skaičius ir nepasiduoti pirmo įspūdžio efektui. Pasak LRT televizijos laidoje „Laba diena, Lietuva“ svečio ekonomisto Nerijaus Mačiulio, visose apskrityje vidutinis darbo užmokestis kilo bent jau 7,5 proc. ir sostinė nėra vienintelis į priekį įsiveržęs regionas.
„Šie metai išskirtiniai, nes visose apskrityse vidutinis darbo užmokestis augo bent jau 7,5 procento. Šiemet lėčiausias augimas yra Utenos apskrityje, bet ir ten antrąjį metų ketvirtį vidutinis užmokestis buvo didesnis 7,7 procento nei prieš metus. Sunku rasti tokių rajonų ir miestelių, kur vidutinis užmokestis būtų įšaldytas“, – laidoje pasakojo N. Mačiulis.
Sostinė auga ir gyventojų skaičiumi. Lyginant su praėjusiais metais, šiemet vilniečių būrį papildė daugiau nei 2200 nuolatinių gyventojų. Tuo tarpu kiti Lietuvos miestai per pastaruosius metus „susitraukė“: Panevėžys neteko daugiau nei 2300 gyventojų, Marijampolė – daugiau nei 1100, o Klaipėdą paliko 5400 gyventojų.
Vis dėlto, sakyti, kad Vilniui paramos nebereikia būtų pernelyg drąsu. Vilnius, kaip ir visa Lietuva, dar tik vejasi Vakarų valstybių gerovės rodiklius ir panašu, kad šis procesas gali užtrukti. Be to, svarbu atsižvelgti į tai, kad sostinė yra visos šalies prisistatymas pasauliui, todėl siekiant solidaus įvaizdžio tarptautinės bendruomenės akyse, solidi privalo būti ir sostinė. Kitas aspektas – ekonominis. Kuo daugiau sostinė pritrauks turistų, tuo daugiau pinigų jie paliks mūsų šalyje.
Vilnius jau dabar turi kuo didžiuotis, „Mercer“ sudarytame miestų sąraše, išrikiuojant juos pagal gyvenimo kokybę, Vilnius atsidūrė 81 vietoje, nežymiai aplenkęs kaimynines sostines – Varšuvą, Taliną ir Rygą. Vadinasi, investicijos ir triūsas atsiperka, tačiau erdvės tobulėti dar yra.
Kilmė
Darnus visos šalies teritorijas vystymasis yra daugelio pasaulio valstybių siekis. Deja, praktika dažnai prasilenkia su teorija. Didmiesčiuose, dažniausiai sostinėse, telkiasi pagrindiniai gyventojų traukos objektai – tarptautinės įmonės, geriausios ugdymo įstaigos, kultūriniai objektai ir pasilinksminimų vietos. Pagundų daug, joms atsispirti sunku. Rezultatas – vaiduokliais virstantys regionai ir mažesni miestai.
Tačiau lietuviai – gana sėslūs žmonės. Piktybiškai apleisti regionų ir emigruoti jie nenori ir šis nenoras buvo pademonstruotas žiniasklaidą ir valstybės vadovus suvienijusios iniciatyvos „Idėja Lietuvai“ metu. Daug platformoje besiregistravusių žmonių ragino investuoti į regionų atnaujinimą. Šios idėjos tapo inspiracija vėliau vykusioms diskusijoms „Idėja Lietuvai su Edmundu Jakilaičiu: regionų ateitis – traukos centrai ar badaujančios dykros?“ bei „Regionai – derlingiausia terpė augti talentams?“
Neilgai trukus sulaukta ir valdžios reakcijos į problemą. Nuo rugsėjo 1 dienos įsigaliojo priemonė, padedanti jaunoms šeimoms įsigyti pirmąjį būstą regionuose. Pagal ją, valstybė pasiruošusi kompensuoti nuo 15 iki 30 procentų įsigyjamo būsto vertės su sąlyga, kad jaunos šeimos (abiejų sutuoktinių amžius negali būti didesnis nei 35 metai) įsikurs regionuose.
- Šaltiniai
- DELFI Diena. Ušacko pastebėjimai apie santykius su Rusija ir ar Lietuvą pasiekusi gripo vakcina yra veiksminga?; 2018-10-01;
- Lietuvos statistikos departamento regioniniai statistiniai rodikliai;
- Nerijaus Mačiulio komentaras iš LRT TELEVIZIJOS laidos „Laba diena, Lietuva“; 2018-09-03;
- „Mercer“ gyvenimo kokybės miestuose sąrašas;
- Paskelbtos teritorijos, kuriose jaunos šeimos galės gauti paramą būstui įsigyti; delfi.lt.
Siųsk Faktą!
Jei politikų ar ekspertų komentarai tavęs neįtikina, patikrink juos Melo Detektoriumi ir sužinok tiesą!
Top naujienos
Po partijos gretose kilusio nepasitenkinimo – ironiškas Šimonytės atsakymas (8)
Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščioniams demokratams (TS-LKD) priklausanti premjerė Ingrida...
Paskubėjus, gauti paramą saulės elektrinei dar įmanoma: ekspertai įvardijo kylančias problemas
Gyventojams skirtas 40 mln. eurų paramos kvietimas saulės elektrinėms jau sudomino tūkstančius...
„Bloomberg“: Ukrainos sąjungininkai vienu klausimu diskutuoti nenori
JAV ir Europos sąjungininkai paragino atsargiau vertinti tai, ar Ukraina turi teisę smogti Rusijos...
Karbauskis prabilo apie neformalius pokalbius su Prezidentūra: atsakė, kas juose buvo aptariama Skvernelis stebisi Nausėdos pozicija (3)
Ekspremjeras Sauliaus Skvernelis stebisi, kad prezidentas Gitanas Nausėda politinės krizės...
Į rusų nelaisvę patekusi Inga net neįsivaizdavo, kas jos laukia: po kelių dienų paprašiau, kad mane nužudytų (10)
43-ejų metų Inga iki 14 metų gyveno Lietuvoje, po to su tėvais išvyko į gimtąją Ukrainą, o...
Legendinis 2K. Kubilius ir Kirkilas – apie nerimą dėl įvykių Lenkijoje ir apie dieną X Rusijoje
Delfi Plius eteryje jau trečią kartą prie mikrofonų sėda legendinis politikų Gedimino Kirkilo...
Nidos prieplaukoje susituokė Edita Mildažytė ir Saulius Pilinkus: pasidalijo ceremonijos akimirkomis (1)
Penktadienį susituokė žinoma laidų vedėja Edita Mildažytė (57) ir jos mylimasis, televizijos...
Po itin nemalonaus savaitgalio lauks orų pokyčiai: pasakė, kada grįš šiluma
Sinoptikas Tadas Kantautas Delfi sako, kad savaitgalį lauks itin nemalonios orų permainos.
Staiga miręs žurnalistas Stankevičius pernai pripažino kaltę dėl lytinių santykių su 13-mečiu
Staiga miręs žurnalistas Vilius Stankevičius pernai pripažino kaltę dėl lytinės aistros...
Pirmąsias bulves lietuviai spės nukasti jau Tėvo dienai: kiek kainuos
Nors pavasaris buvo šaltas, ilgas ir sausas, Lietuvoje prasidėjo bulviakasis. Po plėvele stambių...