Šiuos 12 internautų užduodamų klausimų galima suskirstyti į kelias kategorijas – prevencinės priemonės ir karantino suvaržymai, vakcinos poveikis paskiepijusiems, kontaktai ir pasiskiepijusio žmogaus poveikis kitiems. Kiekvieną iš šių kategorijų aptarsime atskirai.
Kodėl pasiskiepiję asmenys vis viena privalo laikytis prevencinių priemonių?
Žinutėje pateikiami tokie su karantino metu taikomais apribojimais susiję klausimai ir menamas vyriausybės neigiamas atsakymas į juos:
¤ "Jei aš pasiskiepysiu, ar galėsiu nebenešioti kaukės?" Vyriausybė: "NE".
¤ "Jei aš pasiskiepysiu, ar viskas sugrįš į normalų gyvenimą: darbai, verslai, rekreacija, mokyklos ir t.t.?" Vyriausybė: "NE"
¤ "Jei aš pasiskiepysiu, ar galėsiu nebesilaikyti socialinio atstumo?" Vyriausybė: "NE"
¤ "Jei aš pasiskiepysiu ir mano tėvai bei seneliai pasiskiepys, ar mes galėsime apsikabinti?" Vyriausybė: "NE". [„Facebook“ pasidalintos žinutės citata]
Iš tiesų, JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centras klausimą apie paskiepytus asmenis ir prevencinių priemonių, siekiant išvengti naujojo koronaviruso, laikymąsi įtraukė į dažniausiai užduodamų klausimų apie COVID-19 vakcinas sąrašą. Tiesa ta, kad į šiuos klausimus nepakanka atsakyti – „ne“, o būtina suprasti priežastis, kodėl skiepo jau sulaukę žmonės vis viena privalo būti atsargūs.
Pirmiausia, svarbu suprasti tai, kad skiepijimas nuo COVID-19 užtruks ilgai. Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų pasaulio šalių, pirmiausia skiepijami rizikos grupės asmenys ir tik vėliau bus pereita prie visus gyventojų skiepijimo, kuris, remiantis Koronastop.lt interneto svetainėje pateikiamu vakcinacijos nuo COVID-19 planu, užtruks iki pat šių metų galo.
Kadangi visos iki šiol Lietuvoje naudoti patvirtintos COVID-19 vakcinos didžiausią veiksmingumą pasiekia tik suleidus dvi vakcinos dozes, žmogus, kuris laukia antrosios dozės, vis viena patiria riziką užsikrėsti COVID-19 liga, nors ši rizika ir mažesnė, nei tiems, kurie apskritai nebuvo paskiepyti.
Taip pat dar nėra aišku, ar paskiepytas žmogus negali tapti simptomų nejaučiančiu viruso nešiotoju. Tokiu atveju atstumų laikymasis ir kaukių nešiojimas gali padėti apsaugoti aplinkinius asmenis.
Į teiginį, kad pasiskiepijus gyvenimas negrįš į įprastas vėžes ir suvaržymai vis viena bus taikomi taip pat negalima atsakyti vienareikšmiškai. Kiekvienas paskiepytas asmuo priartina viltį grįžti į normalų gyvenimą, tačiau, kaip jau minėta prieš tai, didžiąją dalį gyventojų paskiepyti užtruks, o kol nebus pasiekta kritinė paskiepytų žmonių masė, virusas plis ir toliau, taigi, ir priemonių jo plitimui stabdyti bus privalu laikytis.
Kaip komentavo Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) atstovai, šiais metais pasiekti visuomenės imuniteto lygio nepavyks dėl to, kad viso pasaulio skiepijimas užtruks – reikės pagaminti ir suleisti milijardus vakcinos dozių, todėl bent jau iki metų galo bus svarbu laikytis priemonių, skirtų viruso plitimui stabdyti.
Ar paskiepytas asmuo vis viena gali užkrėsti kitus ir kodėl negalima skubėti atnaujinti kontaktų?
Šiai temai būtų galima priskirti tokius žinutėje „Facebook“ išvardytus klausimus:
¤ "Jei aš pasiskiepysiu, tai aš nors neužkrėsiu kitų, tiesa?" Vyriausybė: "NE, vakcina nesustabdo transmisijos (pernešimo kitam)."
¤ "Jei aš pasiskiepysiu, ar galėsiu nebesilaikyti socialinio atstumo?" Vyriausybė: "NE"
¤ "Jei aš pasiskiepysiu ir mano tėvai bei seneliai pasiskiepys, ar mes galėsime apsikabinti?" Vyriausybė: "NE".
¤ "Tai pasiskiepinęs aš apsaugosiu 100% žmones, su kuriais turėsiu kontaktus?" Vyriausybė: "NE". [„Facebook“ pasidalintos žinutės citata]
Kaip jau minėta anksčiau, tiesmuki atsakymai į sudėtingus klausimus gali iškreipti tiesą. Negalima kategoriškai teigti, kad paskiepytas žmogus vis viena kels pavojų kitiems, nes į šį klausimą mokslininkai dar neatsakė, tačiau rizika, kad vakcinos sulaukęs, bet iki susiformuojant imunitetui COVID-19 užsikrėtęs, asmuo vis viena gali perduoti užkratą kitiems net ir pats nesirgdamas, yra. Dėl šios priežasties svarbu laikytis visų prevencinių priemonių, kurių imamasi užkratui stabdyti.
Atliekant COVID-19 vakcinų klinikinius bandymus pirmiausia stengtasi įvertinti, ar vakcinos gali veiksmingai apsaugoti paskiepytą asmenį nuo COVID-19 ligos, o ne ar paskiepytas asmuo nebekelia jokio pavojaus kitiems.
Išsiaiškinta, kad visos šiuo metu naudoti patvirtintos vakcinos sukelia imuninės sistemos atsaką ir suteikia apsaugą nuo užkrato žmogui, kuris buvo paskiepytas, tačiau visos jos suleidžiamos giliai į raumenis. To visiškai pakanka, kad paskiepyto žmogaus kūnas pradėtų gaminti antikūnus ir žmogus nesusirgtų COVID-19, tačiau antikūnų gamyba gali neveikti taip greitai, kad būtų apsaugos visos sritys.
Problema iškyla suvokus, kad pirmiausia SARS-Cov-2 virusas atakuoja nosies gleivinę ir, nors dalis antikūnų cirkuliuodami kraujyje saugos šią sritį, nėra aišku, kiek jų ir kaip greitai gali būti mobilizuoti virusui patekus į žmogaus nosies gleivinę. Jeigu tokių antikūnų nėra daug, čiaudėdamas ar kvėpuodamas net ir paskiepytas žmogus pats to nežinodamas gali platinti virusą.
Kaip nytimes.com žurnalistams komentavo Vašingtono universiteto Sietle imunologė Marion Pepper, tai – tarsi lenktynės, siekiant išsiaiškinti, kas greitesnis – žmogaus imuninė sistema, gaminanti antikūnus, ar viruso gebėjimas daugintis.
Vis dėlto, ekspertai tvirtina neprarandantys optimizmo, vildamiesi, kad įgijęs imunitetą COVID-19 žmogus taps mažiau užkrečiamas, nei nepasiskiepijęs. Jeilio universiteto imunologas Akiko Iwasaki komentavo, kad net jeigu paskiepytas žmogus užsikrečia koronavirusu, viruso galimybės daugintis žmogaus nosyje turėtų būti apribotos.
Ar vakcina pasiskiepijusį apsaugos nuo susirgimo COVID-19 ir kodėl apskritai verta ja skiepytis?
Dar viena teminė grupė apima klausimus, kuriais bandoma nuneigti vakcinos naudą pasiskiepijusio asmens sveikatai ir imunizacijos nuo COVID-19 prasmę apskritai. Šiai grupei galima priskirti tokius klausimus:
¤ "Jei aš pasiskiepysiu, ar aš būsiu atsparus Covid?" Vyriausybė: "Galbūt. Mes tiksliai nežinome, bet turbūt, kad ne."
¤ "Jei aš pasiskiepysiu, kiek ilgai veiks vakcina?" Vyriausybė: "Niekas nežino. Visos Covid vakcinos yra eksperimentinėje stadijoje."
¤ "Tai kokia skiepo nauda?" Vyriausybė: " Viltis, kad virusas jūsų nenužudys."
¤ "Ar jūs galite užtikrinti, kad vakcina manęs nesužalos ar nenužudys?" Vyriausybė: "NE"
¤ "Statistiškai virusas nėra mirtinas (99.7% išgyvenamumo), kodėl vistiek turėčiau skiepytis?" Vyriausybė: "Kad apsaugoti kitus."
¤ "Jei aš patirsiu vakcinos sunkias šalutines reakcijas, ilgalaikius sveikatos sutrikimus (kolkas neištirti) arba numirsiu nuo vakcinos, ar man/mano šeimai bus išmokėta kompensacija iš gamintojų ar vyriausybės?" Vyriausybė: "NE - tiek vyriausybė, tiek vakcinų gamintojai neša nulinę atsakomybę už šį eksperimentinį skiepijimą." [„Facebook“ pasidalintos žinutės citata]
Pirmiausia svarbu paminėti, kad visos šiuo metu Europos Sąjungoje, taigi, ir Lietuvoje, patvirtintos naudoti vakcinos nuo COVID-19 praėjo vakcinos veiksmingumui ir kitoms charakteristikoms nustatyti reikalingus klinikinius tyrimus. Taigi, teiginys, kad pasiskiepijęs žmogus neįgauna atsparumo COVID-19 nėra teisingas.
„Pfizer“ ir „BioNTech“ sukurta vakcina nuo COVID-19 trečiosios bandymų fazės metu pademonstravo 95 proc. efektyvumą, „Moderna“ vakcina – 94,1 proc., o „AstraZeneca“ – 82 proc. efektyvumą, suleidus abi vakcinos dozes.
Taigi, klinikinių bandymų metu įrodyta, kad visos vakcinos buvo efektyvios, siekiant išvengti COVID-19 ligos, hospitalizacijos ir mirties nuo naujojo koronaviruso.
Tiesa, į klausimą, kiek laiko vakcina apsaugos ją gavusį nuo naujojo koronaviruso, atsakyti sunkiau. Apsaugos trukmei nustatyti reikia laiko ir tolimesnių tyrimų.
Kadangi nėra universalios vakcinų suteikiamos apsaugos trukmės – vienos jų suteikia apsaugą nuo ligos visam gyvenimui, o kitomis vakcinomis, pavyzdžiui, vakcina nuo gripo, skiepijamasi kasmet, kol kas sunku įvardyti, koks likimas laukia vakcinų nuo COVID-19. Išlieka didelė tikimybė, kad vakcinų nuo COVID-19 poveikį po kurio laiko reikės atnaujinti palaikomąja doze arba skiepytis nuo naujojo koronaviruso kasmet.
Bet kokiu atveju specialistai išlieka optimistais. Tarptautinės sveikatos profesorius Burneto institute Michaelas Toole žurnalistams sakė, kad dauguma vakcinų suteikia daug didesnį imunitetą nei persirgimas liga, todėl tų pačių rezultatų tikimasi ir iš COVID-19 vakcinos. Be to, vilties teikia ir pirminiai vakcinos apsaugos trukmės rezultatai, kuriuos paskelbė „Moderna“. Praėjusių metų gruodį paskelbtais duomenimis, praėjus 4 mėnesiams po vakcinacijos paskiepytų žmonių imuninis atsakas vis dar veikė puikiai.
Užduodami klausimus internautai taip pat abejojo, kam apskritai skiepytis, jeigu „statistiškai virusas nėra mirtinas“, o informacijos apie šalutinius vakcinos keliamus poveikius ilgalaikėje perspektyvoje dar trūksta.
Tačiau ir į šiuos klausimus negalima atsakyti vienu sakiniu. Pirmiausia, pandemijai tęsiantis vos metus dar anksti bandyti tiksliai įvertinti mirtingumą nuo SARS-Cov-2 viruso, mat atvejų mirtingumo rodiklis (ang. case fatality rate – aut. past.) neatspindi tikrosios mirties rizikos. Visų pirma, pandemijos sąlygomis neįmanoma susekti visų užsikrėtusių COVID-19, taigi, iki galo niekada nėra aišku, kokia populiacijos dalis apskritai serga, visų antra, atvejų mirtingumo rodiklis kinta bėgant laikui, taip pat priklausomai nuo vietos. Pavyzdžiui, praėjusių metų kovą „The Lancet“ išspausdintame moksliniame straipsnyje pateikiami atvejų mirtingumo rodikliai keliose šalyse kovo 16 dieną. Kai Vokietijoje šią dieną atvejų mirtingumo rodiklis siekė vos 0,2 proc., Italijoje jis siekė 7,7 proc.
Taip pat atvejų mirtingumo rodikliui didelę įtaką daro amžiaus grupė, gretutinės ligos.
Dėl šios priežasties teigti, kad naujasis koronavirusas statistiškai nėra mirtinas būtų neteisinga, nes į šią sąvoką įeina daugybė faktorių. Atsižvelgiant į tai, kam virusas yra pats pavojingiausias, atitinkamai sudaromi skiepijimo grafikai pirmiausia siekiant apsaugoti pažeidžiamiausius asmenis.
Galiausiai paskutiniais žinutėje užduodamais klausimais mėginama gąsdinti vakcinų nuo COVID-19 šalutiniais poveikiais, bet ir jų pernelyg baimintis nereikėtų. Klinikiniais bandymais buvo įrodyta, kad visos ES naudoti patvirtintos vakcinos yra saugios ir jų teikiama nauda nusveria galinčias kilti rizikas. Tarp dažniausiai pasitaikančių šalutinių poveikių įvardijamos tokios reakcijos, kaip skausmas ar patinimas dūrio vietoje, nuovargis, karščiavimas, galvos ar raumenų skausmas.
Panašūs šalutiniai poveikiai aplanko ir pasiskiepijus mums įprastomis vakcinomis ir nėra kažkuo išskirtiniai.
- Šaltiniai
- Frequently Asked Questions about COVID-19 Vaccination; cdc.gov
- Atnaujintas vakcinacijos planas; sam.lrv.lt
- PFIZER AND BIONTECH CONCLUDE PHASE 3 STUDY OF COVID-19 VACCINE CANDIDATE, MEETING ALL PRIMARY EFFICACY ENDPOINTS; pfizer.com
- Moderna Announces Publication of Results from the Pivotal Phase 3 Trial of the Moderna COVID-19 Vaccine in The New England Journal of Medicine; investors.modernatx.com
- WHO Chief Scientist Soumya Swaminathan on the organization's ability to deal with global health threats
- Here’s Why Vaccinated People Still Need to Wear a Mask; nytimes.com
- How long will the Pfizer and AstraZeneca vaccinations remain protective against COVID-19?; abc.net.au
- Durability of Responses after SARS-CoV-2 mRNA-1273 Vaccination; nejm.org
- COVID-19 Vaccine AstraZeneca confirms 100% protection against severe disease, hospitalisation and death in the primary analysis of Phase III trials; astrazeneca.com
- Mortality Risk of COVID-19; ourworldindata.org
- Galimas šalutinis COVID-19 vakcinos poveikis: ar turėtų būti kompensuojama?; lrt.lt
