Paskelbus informaciją apie išaugusį kokaino vartojimą didžiuosiuose šalies miestuose, remiantis aptinkamais šios medžiagos likučiais nuotekų vandenyse, socialiniuose tinkluose pasirodė klaidinančių pranešimų.
Neretai manipuliacijas visuomenei aktualiais klausimais skelbiančioje „Facebook“ anketoje „Nepatogi tiesa“ rašoma: „Kokaino vartojimas Vilniuje išaugo 70%, o su protu susipykusi Laisvinamųjų partija vis dar bando pramušti jų legalizavimą“. Į šią žinutę sureagavo beveik 900 vartotojų, daugiau nei 100 ja pasidalino.
„Melo detektorius“ paaiškina, kodėl šis teiginys yra iš dalies klaidingas:
1. Į Seimą patekusi Laisvės partija nesiekė legalizuoti narkotinių medžiagų
Nors partijos programoje įvardijami ambicingi planai panaikinti „baudžiamąją atsakomybę už narkotinių medžiagų įsigijimą ir jų laikymą be tikslo jas platinti bei administracinę atsakomybę už narkotinių medžiagų vartojimą”, iš tiesų Seime buvo siūlomas mažo kiekio narkotikų dekriminalizavimo, o ne legalizavimo projektas.
Parlamentarės Morganos Danielės inicijuotomis pataisomis buvo siūloma perkelti bausmes už mažą narkotinių medžiagų kiekį be tikslo platinti iš Baudžiamojo kodekso (BK) į Administracinių nusižengimų kodeksą (ANK). Galutiniame projekto variante buvo numatytos baudos nuo 50 iki 350 eurų už pirmą nusižengimą bei nuo 300 iki 500 eurų už pakartotinį nusižengimą.
Vis dėlto, nors pataisoms buvo belikę įveikti paskutinį laiptelį – balsavimą priėmimo etape, projektas Seime 2021 m. lapkričio 11 d. nesulaukė pakankamo palaikymo – už projektą balsavo 61 Seimo narys, prieš – 58, o susilaikė 7 parlamentarai.
2. Nors skelbiama apie padidėjusį kokaino vartojimą, šios medžiagos Lietuvos didžiųjų miestų nuotekų vandenyje aptinkama palyginti nedaug
Nors įvardytas 70 proc. išaugęs kokaino kiekis didžiųjų Lietuvos miestų nuotekų vandenyje gali gąsdinti, pažvelgus į tyrimą matyti, kad 2021 m. Rytų Europos miestuose šio narkotiko vis viena buvo aptinkama palyginti mažai.
„Stebėtas BE kiekis nuotekose rodo, kad kokaino vartojimas išlieka didžiausias Vakarų ir Pietų Europos miestuose, ypač Belgijos, Nyderlandų ir Ispanijos miestuose. Žemas lygis buvo nustatytas daugumoje Rytų Europos miestų, nors naujausi duomenys rodo kai kurių padidėjimo požymių.“ – rašoma tyrimo išvadose.
Vilniaus nuotekų vandens pavyzdžiuose buvo aptikta 119,98 mg / 1000 p kokaino per dieną, Kauno – 84,69 mg / 1000 p, o Klaipėdos – 108,86 mg / 1000 p. Tuo tarpu Antverpeno – miesto, kuriame kokaino aptikta daugiausia – nuotekų vandens pavyzdžiuose rasta 1581,88 mg / 1000 p kokaino per dieną. Mažiausiai šios medžiagos – 5,71 mg / 1000 p per dieną – rasta Turkijos mieste Adanoje.
- Šaltiniai
- „Laivės partijos“ 2020 m. Seimo rinkimų programa
- Narkotikų dekriminalizavimas paskutinio žingsnio neįveikė – valdančiųjų balsų neužteko
- Wastewater analysis and drugs — a European multi-city study
- Didmiesčiuose išaugo kokaino vartojimas: ekspertės teigimu, didžiausios to priežastys – mažesnė kaina ir prekyba internetu
