Alisa Miniotaitė. Lyderystės recepto paieškos. Penkios dažniausios klaidos

Žodis „lyderystė“ daugeliui saldus – esi iškilus, dėmesio centre, žmonės seka tave. Lyg antpečiai, lyg paplekšnojimas per petį, lyg žavėjimasis tavimi.

Dėmesys suteikia saugumą, jausmą, kad esi reikalingas. Kai visų žvilgsniai į tave – jautiesi „toks svarbus, toks būtinas!“ O jei žvilgsniai nusigręžia – kyla tuštuma, nereikalingumo pojūtis. Yra veikėjų, trūks plyš siekiančių dėmesio, žinoma, taip sprendžiančių asmenines problemas, tenkinančių asmeninius poreikius. Sekėjai – tik įrankiai, priemonė jiems patenkinti. Čia apie toksiškus žmones / lyderius.

Lyderystė – kūrybiškas paieškų procesas. Pastebiu dažniausias penkias vedlių klaidas, bandant išrasti savąjį lyderystės receptą.

1. Nepasitikėjimas savimi

Nepasitikėjimas savimi lyderystėje turi bent keletą veidų. Vienas – „nepakankamumas“. Nepakankamai gerai vedantis susirinkimus, sakantis kalbas, nepakankamai įžvalgus, charizmatiškas ar talentingas. Vidinis kritikas nuolat pastebi netobulumus ir jų raišką, prikišamai juos parodo, žinoma, gretindamas su kitais – sėkmingesniais.