Ta jau ne pirmas kartas, kai bausmę atliekantis kaunietis teismuose bando bylinėtis su valstybės įstaigomis. Anksčiau jam pavyko iš valstybės prisiteisti 10 tūkst. litų.

Beveik 8 metų laisvės atėmimo bausme nubaustas (tiesa, dėl amnestijos kalinimo laikas sumažintas) Ervydas Č. pataisos namų administraciją kaltina dėl piktnaudžiavimo tarnyba.

Teismui jis nurodė, kad kreipėsi į Kalėjimų departamentą prašydamas leisti su savimi bausmės tipo kameroje turėti įstatymų sąvadus ir rinkinius, Bibliją, maldaknygę, užrašus, teismo dokumentus, asmeninius laiškus, rašymo priemones ir popierių.

Jis taip pat pageidavo, kad įkalinimo įstaiga išsiųstų jo skundus valstybės pareigūnams, nes esą pataisos namų darbuotojai jo laiškų neišsiunčia. Ervydas Č. taip pat pareikalavo susitikimo su advokatu, tačiau kai jis atvyko, nuteistasis su juo atsisakė susitikti, nes... esą buvo nepasiruošęs.

Nuteistasis teismui nurodė, kad dėl įkalinimo įstaigos administracijos piktnaudžiavimo jis patyrė „stresą, dvasinį diskomfortą bei pažeminimo jausmą“.

Pataisos namų administracija kalinčio kauniečio skundo nepripažino. Teismui Vilniaus 2–ųjų pataisos namų ir Kalėjimų departamento atstovai nurodė, kad nuteistiesiems, atliekantiems nuobaudas kamerų tipo patalpose ir uždarytiems į baudos izoliatorių, kiekvieną dieną pagal grafiką duodama paskaityti keturis laikraščius. Juos pataisos namai įsigyja iš valstybės lėšų.

Nuteistieji gali laikraščius prenumeruoti, tačiau Ervydas Č. tokia galimybe nesinaudoja ir reikalauja išskirtinių sąlygų.

Pataisos namų administracija ir pora nuteistųjų patvirtino, kad už tvirkinamuosius veiksmus nuteistam kauniečiui leidžiama su savimi turėti ne tik įvairius dokumentus, bet ir Bibliją ar maldaknygę. Pagal įstatymus kamerose kalintiems asmenims nepriklauso tokia teisė, tačiau įkalinimo įstaiga yra padariusi išimtį.

Vilniaus apygardos administracinis teismas Ervydo Č. skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas konstatavo, kad nuteistasis nepateikė įrodymų dėl įkalinimo įstaigos darbuotojų piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi. Jam taip pat nepavyko įrodyti, kad būtų patyręs neturtinę žalą.

Tačiau nuteistasis rankų nenuleidžia - jis apskundė teismo sprendimą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Tačiau iš esmės jis nepateikė naujų įrodymų, todėl greičiausiai kauniečio skundą teismas gali atmesti.

Ervydas Č. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu buvo nuteistas už seksualinį priekabiavimą, pasinaudojant bejėgiška nukentėjusiojo būkle, bei vyro lytinį santykiavimą su vyru. Anksčiau jis buvo teistas už vaikų lengvą sužalojimą, kai juos apsvaigino neuroleptikais.

Teisme jis savo kaltę neigė ir iškeltą bylą vadino šmeižtu bei politiniu susidorojimu, tačiau daugelis bendražygių nuo jo atsiribojo.

Laisvojoje enciklopedijoje Vikipedija teigiama, kad Ervydas Č. 1979 metų rugpjūčio 23-iąją kartu su žymiais lietuvių, latvių ir estų antisovietinės veiklos dalyviais pasirašė 45 pabaltijiečių memorandumą, o 1989-aisiais buvo vienas iš Socialdemokratų partijos atkūrimo iniciatorių.