TS-LKD lyderis A. Kubilius teigia, kad situacija yra dar blogesnė, nei manyta anksčiau. Jo teigimu, valstybės išlaidos gali būti kur kas didesnės, nei planuota, nes smunkant ekonomikai bus sunkiau surinkti reikiamas pajamas į biudžetą.
„Tai yra recesija. Nebe teigiamas augimas, o, matyt, minusiniai augimo procentai ir tai reiškia, kad pajamų bus mažiau, negu buvo planuota. Mes iš tiesų aptarėm visą eilę priemonių – ir išlaidų taupymo ir pajamų tvarkymo dalyje. Aš jų nedetalizuosiu, bet mes matom galimybę tą deficitą radikaliai sumažinti nuo dabar įrašyto į biudžetą – iki trijų kartų. Taip kad jisai liktų sveiko proto ribose ir garantuotų visos finansų sistemos stabilumą“, - po politikų ir ekspertų posėdžio žurnalistams sakė A. Kubilius.
Konkrečių skaičių ir priemonių neįvardija
Paprašytas įvardinti, kiek, jo prognozėmis, dar gali augti biudžeto deficitas, A. Kubilius buvo nekonkretus: „Gal kitą savaitę mes sukonkretinsim, bet tikrai nemaži skaičiai, nemaži“.
Konservatorių-krikdemų į premjerus deleguojamo politiko nuomone, pirmiausia reikia subalansuoti socialinių išmokų mokėjimą, kai kurių iš jų – išvis atsisakyti. Tačiau politikas ramina, jog socialiai jautrių išmokų atsisakyta nebus ir tikina, jog bendras „apkarpymo“ kiekis gali siekti 10 proc. dabartinių išlaidų.
Politikas neišvardijo konkrečių išmokų, kurių gali būti atsisakytą, bet netiesiogiai užsimena, pavyzdžiui, apie vaiko pinigų mokėjimo netikslingumą, ypač kai kalbama apie tokių išmokų mokėjimą visiems be išimčių.
„Aš nenoriu svarstyti atskirų punktų, bet visiškai akivaizdu, kad reikia padėti vaikams, kurie auga socialiai sunkesnėse aplinkybėse, neturtingesnėse šeimose, tačiau visiškai neaišku, kodėl reikia padėti vaikams, kurių tėvai uždirba 10 ar 20 tūkst. Aš nenoriu detalizuoti, bet yra dalykai, kurie yra visiškai realūs ir tikrai bus socialiai teisingi“, - sakė konservatorius.
R.Šimašius: deficitą galima sumažinti 4 mlrd. Lt
Jeigu A. Kubilius kalba apie tai, kad biudžeto deficitą mažins apytiksliai 1 mlrd. Lt, tai Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidento Remigijaus Šimašiaus siūlymas – išlaidas „apkarpyti“ 4 mlrd. Lt.
„LLRI siūlymai buvo tai gana radikalus (išlaidų – DELFI) „karpymas“, kuris susidėjo daugiau negu 3 mlrd. Lt ir manau, kad realu apkarpyti beveik 4 mlrd. Lt. Nepakenkiant ekonomikai ir nepažeidžiant jokių įsipareigojimų, tik patvarkant kai kuriuos įstatymus, kurie leido prisiimti nepagrįstas, nepamatuotas išlaidas. O jos buvo prisiimtos daugumos partijų valia šioje kadencijoje“, - žurnalistams sakė R. Šimašius.
Pasak jo, būtų įmanoma atsisakyti kai kurių išmokų žemės ūkio srityje: „Yra ir žemės ūkio finansavimas. Vien 280 mln. Lt yra tiesioginių išmokų, kurių galima nemokėti, arba kitos - apie 0,5 mlrd Lt.
Tarp socialinių išmokų „karpymo“ objektų R. Šimašius mini vaiko pinigus, motinystės atostogų peržiūrą bei Ūkio ministerijos inicijuojamas konkurencingumo programas.
Recesija jau šiemet?
Klausiamas apie galimos recesijos pradžią, R. Šimašius teigia, jog tikslios datos, suprantama, neįvardins niekas, bet kiti metai yra tas metas, kai Lietuvos ekonomika išties gali smuktelėti. LLRI prezidentas svarsto ir apie tai, jog tam tikrų recesijos požymių gali pasirodyti ir jau šiemet.
„Šiandien akivaizdu, kad Finansų ministerijos nuosaiki, bet smarkiai sumažinta augimo prognozė - apie 1,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) - jinai yra labai optimistinė. Ir labai galima tikėtis, kad pliusas gali pavirsti į minusą kitais metais. Manyčiau kad visiškai realu (recesija kitąmet – DELFI). Tikslios dienos ir valandos, ko gero, niekas neįvardins, bet, aš manau, kad galima šnekėti ir apie šiuos metus“, - sakė R. Šimašius.
Penktadienį vykusiame konservatorių-krikdemų, Arūno Valinsko vadovaujamos Tautos prisikėlimo partijos (TPP), liberalcentristų ir Liberalų sąjūdžio pasitarime, kuriame dalyvavo ir kai kurie ekonomikos ekspertai, norėta apibrėžti priemones, kurios padėtų išvengti ekonomikos augimo lėtėjimo ar recesijos pasekmių.
Be politikų, pasitarime dalyvavo jau minėtas LLRI prezidentas R. Šimašius, prezidento patarėjas ekonomikos klausimais Ramūnas Vilpišauskas, atstovė iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Audronė Morkūnienė, politikos kuluaruose būsimuoju finansų ministru įvardijamas Algirdas Šemeta. Pasak vz.lt, jis jau davė sutikimą tapti ministru.
Į posėdį buvo kviestas ir Lietuvos banko Ekonomikos departamento vadovas Raimondas Kuodis bei SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda, tačiau jie neatvyko, nes esą yra išvykę. Pastarieji ekspertai neoficialiai taip pat buvo vardijami, kaip realūs kandidatai užimti finansų ministro kėdę, į kurią atstovą pagal partijų susitarimą deleguos TS-LKD.
