„Mes prašome lygių sąlygų, nes svarstomose įstatymo pataisose vieninteliai kioskai ir degalinės išbraukiami iš konteksto. Reiškia, visiems yra leidžiama, o mums ne. Mes esame įmonės, valstybei mokame mokesčius, esame sukūrę darbo vietas, neprašome iš valstybės jokių pašalpų, o patys išgyvename, o alus sudaro didelę prekybos pelno dalį, taigi mes nenorime žlugti", – žurnalistams antradienį sakė Vilniaus mažosios prekybos asociacijos, vienijančios kioskų savininkus, pirmininkė Ramutė Stropienė.
Jos teigimu, kioskas per metus Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos patikrinimas bent porą kartų, o visi kioskai kartu parduoda maždaug 1 proc. viso Lietuvos alaus.
„Kiosko prie Prezidentūros nėra, ten irgi šlapinasi, tai kaip į tai žiūrėti. Čia yra gryna diskriminacija. Girtavimo problema čia nesprendžiama, nes kioskas parduoda apie 1 proc. viso alaus. Tai kaip mes sprendžiame šitą problemą? Tai yra grynai noras atimti kioskams apyvartą, kad pinigėliai pereitų į kitas prekybos vietas", – dėstė ji.
„Verslas žlunga. Uždraudus parduot alkoholį būtų grynas bankrotas" , – DELFI sakė plakatą laikantis Gintaras, šiame versle dirbantis dešimtmetį. Anot vyriškio, pusę visos kiosko apyvartos sudaro alus, o iš jo verslo išlaikoma pora žmonių.
„Protestuoju prieš neteisybę. Esu 15 metų tokiam biznyje, o dabar praktiškai aš lieku be darbo, pardavėjos lieka be darbo. Be alkoholio dirbti nėra jokios prasmės, iš karto reikia užsidaryti", – DELFI sakė prie mitinguojančių prisidėjusi Žibutė.
Kioskininkai nusiteikę ryžtingai – jei Seimas priims minimas įstatymo pataisas ketinama teisybės ieškoti teismuose.
Vilniuje veikia per 400 kioskų, panašus skaičius šių prekyviečių yra Kaune.
