Pasak pirkėjų, klaidina ir alaus kainos, kurios, prieš keletą mėnesių įsigaliojus naujai butelio depozito sistemai, dabar nurodomos be stiklinės taros kainos. O informacija apie tai kainos lapelyje rašoma, tačiau taip pat labai mažomis raidėmis.
„Imi vieną, lygtai viena parašyta, ateini prie kasos – jau kita. Bet, be abejo, atgal nebeini. Būna, kad apsigauni“, – sako „Panoramos“ kalbintas pirkėjas.
Vartotojų teisių gynėjai teigia įtariantys, kad prekybininkai tokio pobūdžio informaciją kainose itin mažu šriftu rašo specialiai.
Prekybos įmones vienijančios asociacijos atstovai neigia, kad pirkėjai klaidinami sąmoningai.
„Ką reiškia mažas ar didelis? Čia dalykas komplikuotas. Mes svarstėme informaciją, kuri pateikiama etiketėse. Iš vienos pusės buvo vartotojų pageidavimas, kad būtų kuo daugiau informacijos pateikiama. Jeigu norima pateikti labai smulkų prekės aprašą, ta informacija netelpa. Tuomet jos reikia dėti mažiau arba smulkesniu šriftu“, – tvirtina Valdas Sutkus, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdantysis direktorius.
Ūkio ministerijos specialistai sako, kad šrifto dydį nusakančių reikalavimų nėra, tačiau tiek Europos Sąjungos direktyva, tiek ūkio ministro patvirtintos prekių ženklinimo ir kainų nurodymo taisyklės reikalauja, kad užrašai kainose būtų gerai matomi ir lengvai perskaitomi.
