Norėjo kavinės
Liepų alėjoje greta Senvagės pagrindinės mokyklos ir rajono poliklinikos panoręs atsidaryti kavinę Arūnas Šateika jaučiasi patekęs į valdininkų spąstus. Praėjusių metų spalį nutraukus veiklą buvusiam kavinės šeimininkui, A.Šateika, išsinuomojęs likusias tuščias patalpas, sumanė jose įrengti viešojo maitinimo įstaigą, kurioje būtų prekiaujama ir alkoholiniais gėrimais.
Kad galėtų negauti leidimo jais prekiauti, vyriškiui nė mintis negalėjo kilti, nors kitoje gatvės pusėje – Senvagės pagrindinė mokykla, greta – rajono poliklinika. Tačiau jau daugybę metų A.Šateikos išsinuomotose patalpose veikė kavinė, už vos žingsnio platumo koridoriaus – maisto prekių parduotuvė, kurioje taip pat galima nusipirkti svaigiųjų gėrimų. Negana to, kitame pastato gale – dar viena kavinė, prekiaujanti alkoholiu.
Sąlygos nevienodos
Kad būtų garantuotas, A.Šateika dar persiskaitė Savivaldybės tinklalapyje esančią atmintinę norintiesiems įsigyti licencijas verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais.
„Ten aiškiai parašyta, kad tokia įmonė privalo pateikti Savivaldybei patvirtinimą, kad prekybos vieta įrengta ne laisvės atėmimo, karinės ir sukarintos tarnybos, policijos ir kitose statutinėse, sveikatos priežiūros, ugdymo įstaigose ir jų teritorijose, taip pat ne prie šių įstaigų ir maldos namų. Apie privaloma prekybos vietos atstumą nuo šių įstaigų – nė žodžio neužsiminta. Net nepagalvojau, kad negalėsiu prekiauti alkoholiu, nors tame pačiame pastate esančioms kavinei ir parduotuvei tai leidžiama“, – „Sekundei“ pasakojo verslininkas.
Įsitikinęs, kad kliūčių atidaryti kavinę nebus, vyriškis ėmėsi veiklos – suremontavo išsinuomotąsias patalpas, įsigijo įrenginius, iš įvairiausių institucijų susirinko leidimus prekiauti vietoje gaminamu maistu.
Galų gale gruodžio pradžioje pateikė prašymą miesto Savivaldybei leisti savo kavinėje prekiauti alkoholiniais gėrimais. Tačiau po kelių savaičių iš Savivaldybės gautas atsakymas verslininką pribloškė: kadangi nuo jo kavinės iki mokyklos – 32 metrai, o nuo rajono poliklinikos – 28 metrai, prekiauti alkoholiniais gėrimais jam neleidžiama.
Prieš porą metų miesto Tarybos patvirtinta licencijų prekybai alkoholiu išdavimo tvarka numato, kad nuo alkoholinių gėrimų prekybos vietos iki statutinių, sveikatos, švietimo įstaigų bei maldos namų turi būti didesnis nei 50 metrų. Tačiau ši tvarka negalioja dar iki jos patvirtinimo licencijas nors ir neribotam laikui išsiėmusioms įmonėms.
„Visiškas absurdas! Vadinasi, į mano kavinę atėjusieji pasigers, o jau už pusės metro prekiaujančioje alkoholiu – ne? Jei tokią tvarką valdininkai patvirtina, tegul suvienodina sąlygas: arba visiems verslininkams leidžia prekiauti, arba – nei vienam“, – nesuvokė teisinių dokumentų painiavos A.Šateika.
Ruošiasi išsikraustyti
Po tokio Savivaldybės akibrokšto į kavinę investavęs mažiausiai 10 tūkstančių litų neskaitant kelis mėnesius mokėto patalpų nuomos mokesčio, A.Šateika nebeketina tęsti verslo. „Prekiaujant cepelinais neatsipirktų netgi tai, ką investavau, apie kokį dar pelną galima galvoti? Valgykla su penkiais staliukais – nieko nereiškia“, – pabrėžė vyriškis.
Tame pačiame pastate, kuriame verslą norėjo pradėti A.Šateika, jau 12 metų veikiančios kavinės „Metų laikai“ savininkė Laima Jankevičienė taip pat miesto Tarybos nustatytoje licencijų išdavimo tvarkoje neįžvelgė logikos.
„Koks skirtumas – 50 ar 200 metrų? Nenusipirks alkoholio vienoje – nueis į kitą“, – kalbėjo verslininkė. L.Jankevičienė neabejoja, kad, panorusi parduoti savo dabartinės kavinės patalpas, susidurtų su rimtomis problemomis. „Kas norės įsigyti kavinę su visa įranga, jei joje negalės prekiauti alkoholiu? O čia kurti nors ir kirpyklą reikėtų papildomų nemenkų investicijų“, – teigė L.Jankevičienė.
Laikosi įstatymo raidės
Savivaldybės valdininkai pripažįsta, kad tokia tvarka yra absurdiška, tačiau tikina patys patekę į Seimo priimto Alkoholio kontrolės įstatymo pinkles.
Savivaldybės Ekonomikos ir turto valdymo skyriaus vyriausiosios specialistės Kristinos Šlivinskienės teigimu, licencijų išdavimo tvarkoje nurodyti atstumą įpareigoja prieš porą metų Seimo patvirtinta įstatymo pataisa. „Šis įstatymas buvo priimtas be jokios logikos. Po jo pasirodymo mes kreipėmės į Alkoholio kontrolės tarnybą, Ūkio ministeriją teiraudamiesi, ar būtina nurodyti prekybos vietos atstumą nuo įstaigų. Tai buvo būtina! Galų gale ką reiškia įstatymas? Jis turi būti šventai vykdomas – pagal raidę“, – aiškino K.Šlivinskienė.
Kodėl Savivaldybė nustatė būtent 50 metrų atstumą, nors įstatyme konkretus skaičius ir nenurodytas, anot K.Šlivinskienės, dabar niekas nebeatsakys.
Valdininkė neslepia abejonių, ar toks įstatymas iš teisų tautą pavers blaivesne. „Nežinau, ar mažiau pirks alkoholio, jei prekybos vieta ne už 50, o 100 metrų bus. Manau, toks atstumas nuo tam tikrų įstaigų turėtų būti aktualus alaus barams, kur visi žinome, koks kontingentas renkasi. Bet ar to reikia kavinėms?“ – svarstė K.Šlivinskienė.
Tačiau Panevėžio miesto savivaldybei griežtai laikantis įstatymo raidės ir taip užkertant kelią verslininkams, kiti miestai neskuba priiminėti logikos stokojančių apribojimų. Šiaulių miesto savivaldybės Ekonomikos skyriaus vyriausioji specialistė Kristina Bernotienė pripažino, kad pas juos nėra nustatyto konkretaus atstumo nuo alkoholiu prekiaujančios vietos iki specialiųjų įstaigų. „To neprireikė padaryti. Mes aiškinomės su Ūkio ministerija, kad tai nėra būtina“, – teigė K.Bernotienė.
.
