Kaip patikino komiteto pirmininko pavaduotojas Vasilijus Kuznecovas, problema naftotiekyje yra visiškai techninė - įvyko avarija atkarpoje tarp Baltarusijos ir Lietuvos. Dabar Rusijos gamtosaugininkai tikrina šią naftotiekio atšaką, kad galėtų nuspręsti, kokiam laikui reikėtų sustabdyti naftotiekio darbą.
Kelis kartus pakartojęs, kad naftos tiekimas turėtų būti atnaujintas, sykį užsiminė, esą nuogąstavimai, kad „Mažeikių nafta“ gali likti be žaliavos, nėra visai be pagrindo: „Gali būti, nes čia, mūsų nuomone, padaryta ekonominė klaida“.
Anot svečių, „Mažeikių naftos“ gamykla buvo pastatyta kaip Sovietų Sąjungos naftos pramonės dalis. Tokios kompanijos esą buvo integruotos į tam tikrą sistemą, jų veiksmingumas priklauso nuo naftos perdirbimo, o gaunamas pelnas tam tikra prasme yra bendras.
Sprendimas dalį bendrovės akcijų parduoti ne tai kompanijai, kuri turi naftos, buvo „pirmas žingsnis į riziką“, todėl verslas tampa nepastovus. „Nepastovumas slėgs gamyklą, kol ji galų gale neapsispręs, kokius partnerius rinktis“, - įspėjo K. Kosačiovas.
Jis pripažino, kad Rusijoje veikia stiprūs lobistai, kurie suinteresuoti naftos tiekimu į tam tikras gamyklas, tačiau „Mažeikių nafta“ tokių lobistų esą neturi. „Lietuvos atveju jokios politikos nėra. Nėra jokio šio projekto lobisto. Nes Rusija nedalyvauja paskirstant pelną. Čia – ne politika, o visiškai komercinis aspektas“, - pabrėžė deputatas.
Valstybės Dūmos narių tvirtinimu, politinis buvo Lietuvos sprendimas parduoti „Mažeikių naftos“ akcijas JAV kompanijai „Williams“, tačiau šis sprendimas esą buvo nesėkmingas. Dabar esą panašiai elgiamasi su Lenkijos kompanija.
„Formaliai žiūrint „Mažeikių naftos“ akcijas „Jukos“ pardavė „PKN Orlen“. Aš nesutinku su šiais vertinimais, beje, kalbėjau ir su pačiu K. Kosačiovu ir man atrodo, kad nuomonė, kurią kartais Rusijos politikai sako viešai ne visiškai sutampa su tuo, ką jie kalba privačiai“, – per Vyriausybės valandą Seime apie Rusijos Valstybės Dūmos narių pareiškimą sakė ministras pirmininkas Gediminas Kirkilas.
Jis tvirtina, kad Lietuva yra pasiūliusi pagalbą Rusijai dėl sugedusio naftotiekio remonto. Jo manymu, visi reikiami Lietuvos veiksmai buvo atlikti.
Kaip žinoma, liepos pabaigoje „Družbos" naftotiekio linijoje Unečia – Polockas įvyko avarija. Dėl to buvo nutrauktas naftos tiekimas į „Mažeikių naftą". Kaip anksčiau DELFI teigė Rusijos naftos vamzdynus valdančios „Transneft" viceprezidentas Sergejus Grigorjevas, naftotiekio remontas prasidės ne anksčiau kaip po kitų metų vasario.
Beje, prieš porą mėnesių „Transneft“ pranešė, kad gali uždaryti 42 metų senumo naftotiekį „Družba-1“, kuriuo po avarijos liepos pabaigoje buvo nustota tiekti nafta.
Lenkijos koncernas „PKN Orlen“ iš Lietuvos Vyriausybės už 2,3 mlrd. litų perka beveik 31 proc. „Mažeikių naftos“ akcijų. Dar beveik 54 proc. lenkai perka iš „Jukos“, už šį paketą mokėdami beveik 1,5 mlrd. dolerių. Koncernas jau kreipėsi į Europos Komisiją su prašymu gauti leidimą įsigyti „Mažeikių naftą“.
Dar vasarą „PKN Orlen“ vadovas Igoris Chalupecas žurnalui „Forbes“ teigė, kad koncernas ketina prašyti Europos Sąjungos pagalbos, susijusios su naftos tiekimu į jos perkamą „Mažeikių naftą“, jei šiuo metu nutrūkusio tiekimo priežastys yra politinės.
Tačiau anksčiau lenkai aiškino, kad įmonė žaliavos nepritrūks, nes koncernas yra susitaręs su beveik visomis Rusijos naftos verslovėmis.
