Lietuvos miestai skelbia kovą prieš jaunimo girtavimą ir pirmoji šią idėją įgyvendino Šiaulių miesto savivaldybės
, nusprendusi, kad mieste šią dieną alkoholio legaliai nebus galima nusipirkti. Penktadienį Šiaulių apygardos administracinis teismas šį savivaldybės sprendimą

Klaipėdos miestas teigia prie šios akcijos prisijungsiantis kitąmet, dar keletas savivaldybių taip pat svarsto apie draudimo paskelbimą.

„Tai yra tragedija“, – DELFI apie lietuvių girtavimą sakė Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Antanas Matulas.

Jis sakėsi esąs už griežtus alkoholio pardavimo ribojimus ne tik rugsėjo pirmąją, bet ir kitų švenčių dienomis. Tačiau, anot jo, svarbu ne tik riboti alkoholio pardavimą, bet ir vykdyti nuolatinę prevenciją. A.Matulo teigimu, bendruomenių renginiai nuolat baigiasi „masiniu gėrimu“.

Seimo pavasario sesijoje parlamentaras teikė įstatymų pataisą, kuria būtų suteikta teisė savivaldybėms pačioms spręsti, kaip ir kokiu laiku riboti alkoholio pardavimą, tačiau jo sumanymui nebuvo pritarta.

„Man ir pačiam teko dalyvauti ne viename tokiame renginyje, jam įpusėjus, visi lekia į artimiausią degalinę ar į parduotuvę“, – aiškino A. Matulas.

Parlamentaras sakė visiškai nepritariantis leidimui alkoholiniais gėrimais prekiauti visą parą veikiančiose degalinių parduotuvėse, tai esą dar labiau skatina alkoholio vartojimą.

Sveikatos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas mano, kad Lietuva turi parengti išsamią programą, kaip kovoti su alkoholizmu, tačiau, jis pabrėžia, kad programai skirti pinigai turi pasiekti pačius žmones, o ne administruojančias institucijas. Jis taip pat mano, kad reikia skirti daugiau lėšų informacinei kampanijai apie alkoholio vartojimo pasekmes.

„Dabar vien sveikatos programų yra patvirtinta per dvidešimt, efekto jokio nėra, situacija blogėja“, – aiškino parlamentaras.

A.Matulas sako, kad uždraudus tam tikru laiku prekiauti alkoholiu, suaktyvėjančią nelegalią prekybą turi kontroliuoti už tai atsakingos institucijos. „Turi dirbti savo darbą tie, kurie yra atsakingi už kovą su kontrabanda ir nelegalia prekyba“, – aiškina pašnekovas.

Seimo narys sako, kad būtina visiškai uždrausti alkoholio reklamą. Jis prieš Seimo pavasario sesijos pabaigą buvo pateikęs tai numatančią įstatymų pataisą.

Jis mano, kad didėjantis alkoholio vartojimas yra šalies kultūros bei tradicijų dalis ir šeimos problemų išraiška. Parlamentaras teigia, kad bažnyčia tam taip pat turėtų skirti daugiau dėmesio.

Alkoholio reklama skatina jį vartoti

Pilietinių iniciatyvų centro direktorius Girvydas Duoblys DELFI taip pat sakė, kad alkoholio reklama Lietuvoje yra didžiulė problema.

„Pavyzdžiui, alaus reklama, susijusi su krepšiniu, yra sakymas, kad krepšinis ir alus yra lygiai tas pats. Jei žiūri krepšinį, geri alų, jei geri alų, tai žiūri ar žaidi krepšinį. O didžiausias kriminalas yra lengvųjų kokteilių reklama, kurie pateikiami kaip nekalti gėrimai, tarsi limonadas. Jie iš tikrųjų yra orientuoti į jaunimėlį nuo 14 metų“, – aiškino G. Duoblys.

Valstybės politikoje akcentai yra sudėlioti netinkamai, dėl to, jo manymu, vartojančių alkoholį vis daugėja.

„Dabar akcentuojama, kad jaunimo problema yra narkotikai, tuo tarpu problema yra alkoholis ir rūkymas. Visi valstybės veiksmai nukreipti į kovą su narkotikais, o alkoholis paliktas nuošaly“, – sakė Pilietinių iniciatyvų centro direktorius.

Draudimą alkoholiu prekiauti rugsėjo pirmąją dieną jis vadina reklaminėmis valdžios ar savivaldybių akcijomis. Jis sako, jog draudimai turi būti pamatuoti, kad jie nebūtų tik akcijos, bet ir duotų rezultatų. „Iš vakaro galima nusipirkti, jeigu ką“, – akcijų neveiksmingumą aiškina pašnekovas.

Tačiau jis sutinka, kad reikėtų riboti naktinę prekybą alkoholiu.

Kovai su alkoholiu – policijos priežiūra

Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorius Valdas Sutkus DELFI sakė, kad naudą kovoje su alkoholio vartojimu duoda galiojančių įstatymų priežiūra.

„Yra visa teisinė bazė, kuri yra sukurta ir ją reikia taikyti. Dabar, jei vyksta koncertas ar vakarėlis ir šiaip vėlyvą metą mieste, policija nekreipia dėmesio į tuos dalykus (išgėrusį jaunimą – DELFI)“, – aiškino pašnekovas.

Jo teigimu, taikant visas priemones, galima tikėtis rezultato, nes jį suteikia bausmės arba nuobaudos neišvengiamumas.

„JAV pamatytų ką nors sėdintį parke ir geriantį degtinę, jam iš karto būtų teismas ir bauda, todėl ten niekas viešose vietose negeria, nes yra prižiūrimi. O pas mus Gedimino prospekte gali atsisėsti grupė paauglių ir gerti degtinę iš butelio“, – sakė V. Sutkus.

Jis draudimą rugsėjo pirmąją prekiauti alkoholiu vadina populizmu.

„Tie, kurie norės, nusipirks iš vakaro, sau ramiai pasiruošę galės gerti. Jei rugsėjo pirmąją būtų padidinta viešosios policijos kontrolė, tada paaugliai žinotų, kad pasirodę mieste neblaivūs ar perkantys alkoholinius gėrimus, bus baudžiami“, – sakė V. Sutkus.

Šis draudimas, jo teigimu, sukelia problemų suaugusiems žmonėms, kurie negalės įsigyti alkoholio savo šventėms. Pašnekovo nuomone, uždraudus legalią prekybą alkoholiu, suklestės ir nelegalūs prekeiviai.

Atsiranda niša „bobutėms“

„Draudimais to (didelio alkoholio vartojimo – DELFI) neišspręsi. Lietuvoje buvo draudimas, kai nebuvo galima nusipirkti alkoholio iki 11 val. dienos. Pirmiausiai tai sukelia visokiausių papildomų problemų verslininkams ir parduotuvėms“, – DELFI aiškino AB „Alita“ rinkodaros ir pardavimo direktorius Darius Vėželis.

Jo teigimu, draudimai skatina nelegalią prekybą.

„Iš karto atsiranda laisva niša taip vadinamoms „bobutėms“, nes gali būti kurioziška situacija, pavyzdžiui, šeštadienį vestuvės vyksta nuo 10 valandos ir jei nori nusipirkti šampano, nėra galimybės“, – aiškino D. Vėželis.

Jis mano, kad efektyviau būtų naudoti prevencines priemones.

„Vertinant Lietuvos patirtį, panaikinus draudimus, išaugo alkoholio gamyba, bet išaugo legali gamyba. Nelegali alkoholio dalis rinkoje sumažėjo. Taigi valstybė gauna legalias ir gana nemažas pajamas“, – sakė „Alitos“ rinkodaros ir pardavimo direktorius.

Lietuvoje 1995 metais priimtame Alkoholio kontrolės įstatyme buvo numatytas draudimas 24-11 val. prekiauti alkoholiu, po poros metų šio ribojimo atsisakyta.

Kaimyninėje Latvijoje jau keletą metų galioja draudimas nuo 22 val. iki 8 val. parduotuvėse prekiauti alkoholiu. Taline ir Tartu taip pat negalima įsigyti alkoholinių gėrimų vėlyvą vakarą. Estijos sostinėje šis draudimas įsigalioja kiekvieną dieną nuo 23 val.

Tačiau kaimyninių šalių gyventojai sutartinai pasakoja, kad vėlyvą vakarą alkoholio pirkti vykstama į užmiestyje esančias parduotuvėles ar kreipiamasi į nelegalius prekeivius.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją