Už­dar­bį skai­čiuo­ja skir­tin­gai

„Įsi­vaiz­duo­ki­te, kai ku­rių al­ga yra 900 li­tų „ant po­pie­riaus”, o tie žmo­nės dir­ba juo­dai – nuo ry­to iki va­ka­ro”, – „Ekst­ra ži­nioms” pa­dė­tį aiš­ki­no LRT kū­ry­bi­nių dar­buo­to­jų prof­są­jun­gos ly­de­rė Dia­na Vi­par­tie­nė.

Tuo tar­pu LRT ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius 41 me­tų Kęs­tu­tis Pet­raus­kis ma­to kiek ki­to­kį vaiz­dą: „900 li­tų pas mus gau­na ne­bent vai­ruo­to­jai. Bet tai yra tik jų pa­rei­gi­nis at­ly­gi­ni­mas. Be to, jie dar gau­na prie­dus už ko­man­di­ruo­tes, virš­va­lan­džius ir ki­tus da­ly­kus. Žo­džiu, „į ran­kas” su­si­da­ro tur­būt net dau­giau, nei jie gau­na „ant po­pie­riaus!”

Euro no­ri lauk­ti be bai­mės

Po va­kar die­nos su­si­ti­ki­mo LRT dar­buo­to­jai di­džia­vo­si sa­vi­mi – su ad­mi­nist­ra­ci­ja pa­vy­ko šnek­tel­ti „kie­tai”, bet tuo pa­čiu ir tai­kiai.

„Nuo­tai­kos neb­lo­gos. Pa­lik­tos at­vi­ros du­rys de­ry­boms. Bet jei nie­ko nei­šeis su­tar­ti, eisi­me į vie­šu­mą ir rim­tai iš­sa­ky­si­me rei­ka­la­vi­mus”, – nes­lė­pė sa­vo pla­nų dar­buo­to­jų in­te­re­sams ats­to­vau­jan­ti D.Vi­par­tie­nė.

Jos tei­gi­mu, LRT va­do­vy­bė iki va­kar die­nos ne­bu­vo nu­si­tei­ku­si kel­ti dar­buo­to­jų at­ly­gi­ni­mų. Ta­čiau rei­ka­la­vi­mai ge­riau dirb­ti auga nuo­lat. „Mū­sų nuos­ta­ta to­kia – jei pra­šo­ma ge­rai dirb­ti, tu­ri­me ir ge­rai už­­dirb­ti”, – kal­bė­jo D.Vi­par­tie­nė.

Prof­są­jun­gos va­do­vė nep­rieš­ta­rau­ja, kad LRT ad­mi­nist­ra­ci­ja sie­kia tau­py­ti tu­ri­mas lė­šas ar­ba in­ves­tuo­ti pi­ni­gus į nau­ją įran­gą, ki­tus rei­kia­mus da­ly­kus. Ta­čiau už ra­di­jo bei te­le­vi­zi­jos rek­la­mą gau­na­mą pel­ną D.Vi­par­tie­nė siū­lo ati­duo­ti pap­ras­tiems LRT dar­buo­to­jams – pa­kel­ti jų al­gas, kad ne­bū­tų bai­su lauk­ti euro įve­di­mo, kai­nų ki­li­mo.

„Pra­tur­tė­jau ne LRT”

– Ar jū­sų pa­val­di­niai rei­ka­lau­ja neį­ma­no­mų da­ly­kų? – „Ekst­ra ži­nios” va­kar pak­lau­sė LRT še­fą 41 me­tų K.Pet­raus­kį.

– Steng­si­mės at­ly­gi­ni­mus pa­di­din­ti. No­riu pab­rėž­ti, kad kiek­vie­nais me­tais jie di­dė­da­vo. O iš biu­dže­to tam da­ly­kui ne­gau­na­me nė li­to. To­dėl tu­ri­me steng­tis už­dirb­ti kuo dau­giau ko­mer­ci­nių lė­šų. Bet vi­sų tų pi­ni­gų mes ne­ga­lė­tu­me ati­duo­ti at­ly­gi­ni­mams – da­lį jų tu­ri­me skir­ti prog­ra­moms pirk­ti, taip pat įvai­riems ūki­niams rei­ka­lams.

– Kiek di­dės LRT dar­buo­to­jų al­gos?

– Šian­dien jie pa­sa­kė, kad jiems nor­ma­lus at­ly­gi­mas bū­tų 2000 li­tų. Ži­no­ma, aš ir­gi sva­jo­ju apie la­bai di­de­lį at­ly­gi­ni­mą! Bet ką pa­da­ry­si – ne­gau­nu... Rin­ka yra rin­ka. Mes, kaip ir kiek­vie­na ki­ta bend­ro­vė, ne­ga­li­me mo­kė­ti itin di­de­lių at­ly­gi­ni­mų.

– Jū­sų pa­ties al­ga jums ir­gi at­ro­do per kuk­li? Pa­sa­ky­si­te, ko­kia ji?

– Ne, ne­ga­liu pa­sa­ky­ti. Bet ga­liu pa­sa­ky­ti, kad kiek­vie­nas žmo­gus apie sa­ve gal­vo­ja la­bai ge­rai. No­rė­čiau dau­giau ir dau­giau. Ma­nau, kad ko­mer­ci­nė­je struk­tū­ro­je tik­rai gau­čiau dau­giau.

– Jūs Vil­niu­je gy­ve­na­te pra­ban­gia­me sub­lo­kuo­ta­me na­me An­ta­kal­ny­je, Sau­lė­te­kio alė­jo­je. Kam jums dar bu­tas pres­ti­ži­nia­me Žvė­ry­no ra­jo­ne, Sa­ka­lų gat­vė­je?

– Tai yra ma­no tur­tas. Jis yra... toks. Be­je, tą tur­tą už­dir­bau dirb­da­mas ne LRT, o ki­to­se, pri­va­čio­se ži­niask­lai­dos prie­mo­nė­se, dar žur­na­lo „Vei­das” lai­kais.

– Gal iš­ga­lė­jo­te pirk­ti bran­gų ne­kil­no­ja­mą­jį tur­tą Vil­niu­je net neim­da­mas iš ban­ko pas­ko­lų?

– Ėmiau ir pas­ko­las. Jos jau iš­mo­kė­tos. Ži­no­ma, pas­ko­lų naš­ta da­li­jau­si ir su žmo­na (Rū­ta Pet­raus­kie­nė dir­ba Sei­mo na­rio Jur­gio Raz­mos pa­dė­jė­ja – Red. past.). Tuo me­tu im­da­mas pas­ko­las ir pirk­da­mas būs­tus ri­zi­ka­vau, bet ge­rai pa­da­riau, nes da­bar to tur­to kai­na la­bai išau­gu­si.

– Te­ko gir­dė­ti kal­bų, kad būs­tą Sau­lė­te­kio alė­jo­je jums itin ge­ro­mis są­ly­go­mis pa­rū­pi­no Edi­tos Mil­da­žy­tės vy­ro sta­ty­bų bend­ro­vė „Ma­kas” – ne­va kaip at­ly­gį už pui­kias są­ly­gas E.Mil­da­žy­tei reng­ti „Bė­dų tur­gų” LRT ete­ry­je.

– Su E.Mil­da­žy­tės vy­ro Gin­tau­to Vyš­niaus­ko bend­ro­ve nie­ko bend­ra nė­ra. Ma­no ne­kil­no­ja­ma­sis tur­tas bu­vo įsi­gy­tas iki tol, kol ta­pau LRT ge­ne­ra­li­niu di­rek­to­riu­mi (K.Pet­raus­kis juo pas­kir­tas 2003 me­tų pa­va­sa­rį – Red. past.).

Sub­lo­kuo­to na­mo sta­ty­ba pra­si­dė­jo 1995 me­tais, tuo me­tu gy­ve­nau bend­ra­bu­ty­je. Po ban­kų kri­zės ban­dėme sta­ty­tis tą na­mą, ėmėme pas­ko­lą, o bend­ra­bu­tį, šiek tiek pri­mo­kė­ję, iš­kei­tėme į bu­tą Žvė­ry­ne.