TV3 televizija į inspektorių kreipėsi sausio pabaigoje. Jai užkliuvo Lietuvos televizijos sausio 21 dienos laidoje „Teisė žinoti“ ir joje dalyvavusių asmenų - Rimvydo Valatkos, Dainiaus Radzevičiaus, Jolantos Butkevičienės, Ritos Miliūtės - paskelbti esą nepagrįsti, tikrovės neatitinkantys teiginiai. TV3 manymu, jie žeidė ne tik įmonės dalykinę reputaciją, bet ir joje dirbančių asmenų garbę ir orumą.
Skunde TV3 nurodė, kad jai nebuvo suteikta galimybė pasinaudoti atsakymo teise. Televizijos nuomone, laidoje nebuvo laikytasi pagrindinių visuomenės informavimo principų - tokių kaip žinios ir nuomonės atribojimo, nuomonių įvairovės bei atsakymo teisės užtikrinimo.
Skundą nagrinėjęs inspektorius nusprendė, kad „Teisėje žinoti” pažeista VIĮ 3 straipsnio 3 dalis ir 41 straipsnio 2 dalies 1 punktas. Inspektorius reikalauja, kad LRT sudarytų pareiškėjui galimybę pačiam atsakyti ir paneigti paskelbtą tikrovės neatitinkančią ir jo dalykinei reputacijai kenkiančią informaciją.
Džiaugiasi įrodžiusį TV3 melą
R.Miliūtė DELFI aiškino buvusi kaltinama ne tik neteisingai pasirinktais dalyviais, kurie kalbėjo ne tai, kas būtų reikėję. Prašyta paneigti laidoje nuskambėjusį teiginį, kad TV3 vadovybė konflikto pradžioje po akreditacijos atėmimo žurnalisto negynė.
„Iš tiesų vėliau jie įteikė kažkokį skundą Seimo kanceliarijai ir tada jau gynė, bet kalbant apie konflikto pradžią tai yra faktas – jie jo negynė. Kurioje vietoje paskleista neteisinga informacija, negaliu suprasti“, - stebėjosi R. Miliūtė. Ji nustebusi, kad R. Gudaičiui laiko tarpas, kol kanalo vadovybė ėmėsi veiksmų, pasirodė nereikšminga aplinkybė.
Žurnalistė džiaugiasi išsaugojusi pokalbio su TV3 atstove spaudai įrašą, kurį pateikė inspektoriui. „Ačiū Dievui, kad jo užteko poną R. Gudaitį įtikinti, kad vis dėl to juos kviečiau į laidą, tačiau teisės išsakyti savo poziciją jie patys atsisakė“, - kalbėjo laidos vedėja.
Visgi R. Gudaitis konstatavo: „Tačiau toks atsisakymas savaime nereiškia, jog tikrovės neatitinkančios ir asmens garbę ir orumą (dalykinę reputaciją) žeminančios informacijos paskelbimo atveju atsakymo teisė tokiam asmeniui neturi būti suteikta vėliau, t.y. po laidos išėjimo į eterį ir informacijos paskelbimo“.
„Jeigu mes visa tai paliksime taip, kaip yra, o neskųsime teismui, tai sukurs precedentą, kad jei kiekvienas žmogus, atsisakęs ateitį į laidą, po to persigalvos, kitoje laidoje turėtume padaryti rubriką, kurioje jis išdėstytų savo poziciją, pasakytų, ką apie viską galvoja, bet tai darytų jau nedalyvaujant jokiam oponentui. Tai būtų visiškas absurdas“, - piktinasi R.Miliūtė, su laidos rengėjais nagrinėjanti situaciją ir sprendžianti, ar kreiptis į teismą.
„Jei mes neskundžiame, reiškia, kad mes sutinkame, o aš bent jau tikrai nesutinku“, - teigė „Teisė žinoti“ vedėja.
Tuo tarpu TV3 išdėstyti savo poziciją nepanoro.
